Kinija yra didžiausia lustų importuotoja pasaulyje, o ilgai lauktas 204 milijardų juanių (28,9 mlrd. dolerių) fondas pakurstys Pekino pastangas išvystyti nuosavą puslaidininkių tiekimo grandinę – nuo lusto dizaino iki gamybos. Jis vaidins pagrindinį vaidmenį valdant bendrą strategiją ir investuojant į integruotų schemų sektorių, apimantį procesorius ir atminties lustus, naudojamus išmaniuosiuose telefonuose ir duomenų centruose.

Pekino veiksmai siekiant sumažinti priklausomybę nuo amerikietiškų lustų tampa vis akivaizdesni, nes D. Trumpo administracija į savo eksporto juodąjį sąrašą įtraukia vis daugiau kiniškų pavadinimų, nutraukdama lustų srautą tikslinėms kompanijoms, tokioms kaip „Huawei Technologies Co.“ ir „SenseTime Group Ltd.“.

Remiantis registracijos informacija, paskelbta internete spalio 22 d., pagrindinį registruotą kapitalą fondas gauna iš valstybinių organizacijų.

Kinijos finansų ministerija įnešė 22,5 milijardus juanių, o Kinijos plėtros banko investicinis padalinys skyrė 22 milijardus juanių. Fondas pritraukė ir vietinių valdžios institucijų bei valstybinių įmonių, įskaitant „China Tobacco“, investicijas.

Kinija savo pirmąjį valstybinį integruotų schemų fondą įkūrė 2014 m., kad paremtų svarbiausias lustų gamybos iniciatyvas, įskaitant „Tsinghua Unigroup“ multimilijardinę atminties lustų gamyklą centriniame Uhano mieste.

Pekinas bando sumažinti šalies priklausomybę nuo puslaidininkių importo, kurio vertė kasmet siekia apie 200 milijardų dolerių. Jis bijo, kad tokia priklausomybė pakenks nacionaliniam saugumui ir kliudys klestinčio technologijų sektoriaus plėtrai. Valstybė planuoja išleisti šimtus milijardų dolerių, kad pasiektų iškilią poziciją puslaidininkių pramonėje. Pasak JAV technologijų kompanijų ir vyriausybės pareigūnų, tai galėtų pakenkti Amerikos interesams.