Abi šalys linkusios „bendradarbiauti prie projekto tokia dvasia, kuri būtų naudinga abiem pusėms“, valstybinei – žiniasklaidai sakė Etiopijos premjeras Abiy‘is Ahmedas po susitikimo su Egipto prezidentu Abdeliu Fattahu El-Sisiu Rusijoje vykstančio Afrikos vadovų susitikimo kuluaruose.

„Mes nepatiriame jokių problemų dėl politinių derybų, kad ir su kuo jos vyktų; jos nenutrauks techninio komiteto derybų, – sakė jis, paklaustas apie Egipto prašymą tarpininkauti. Egipto prezidentūros teigimu, sutarta nedelsiant atnaujinti komiteto darbą, kuriam priklauso ir bendras kaimynas Sudanas.

Pastarosiomis savaitėmis pasipylė kaltinimai dėl Didžiosios Etiopijos Renesanso Žydrojo Nilo užtvankos, kuri, kai bus užbaigta, turėtų tapti didžiausiu Afrikos hidroenergetikos projektu. Abi šalys mėgina susitarti dėl to, kaip būtų užpildytas užtvankos rezervuaras, – svarbus procesas norint užtikrinti patikimus srautus į Egiptą: nuo Nilo srovės priklauso beveik visi Egipto vandens ištekliai.

Etiopija teigia, kad užtvanka regionui bus naudinga tuo, kad užtikrins elektros tiekimą ir sureguliuos upės srautus siekiant išvengti potvynių.

Konkuruojantys pasiūlymai

Etiopijos vandens ministerijos patarėjas Gideonas Asfaw pranešė, kad techninis komitetas, sudarytas iš trijų šalių, šiais metais pritarė planams užpildyti rezervuarą per maždaug ketverių-septynerių metų laikotarpį, – atsižvelgiant į hidrologinius duomenis ir kritulių kiekį. Egiptas pareiškė, kad Etiopija atmetė jo rezervuaro užpildymo pasiūlymą ir veikia vienašališkai.

Remiantis prezidento atstovo spaudai Bassamo Rady‘io pranešimu, A.-F. El-Sisis ketvirtadienį informavo, kad Egiptas supranta Afrikos Kyšulio šalies poreikius, bet yra tvirtai apsisprendęs siekti savo istorinės teisės dalintis Nilu. Etiopija atsisako istorinių sutarčių, kurios, jos teigimu, siejamos su kolonijine era.

Upė yra „bendradarbiavimo, brolybės ir plėtros arterija“ ir neturėtų tapti konflikto šaltiniu, sakė A.-F. El-Sisis. Egiptas ir Etiopija, kuriose gyvena po maždaug 100 mln. žmonių ir kurios yra sparčiausiai augančios ekonomikos savo atitinkamame regione, oficialiai atmetė bet kokią karą išprovokuojančio ginčo galimybę.

Rusijos remiamas susitikimas Juodosios jūros Sočio kurorte yra naujausias ženklas, bylojantis apie stiprėjantį tarptautinį dalyvavimą konflikte. Egiptas, kuris vadina derybas „įstrigusiomis aklavietėje“ ir kuris ragina paskirti išorinį tarpininką, šią savaitę pranešė priėmęs JAV pasiūlymą surengti naujus susitikimus su Etiopija ir Sudanu.

Baiminamasi dėl nestabilumo

„Egiptas ir Etiopija yra dvi didelės žemyno šalys, todėl šiek tiek neramu, jog nesutarimai tarp šių dviejų šalių gali pakurstyti nestabilumą regione, – sakė Abiy‘is Ahmedas. – Todėl nemažai šalių, įskaitant Rusiją, pasisiūlė tarpininkauti.“

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirengęs padėti rengti būsimas derybas, patikino Kremliaus atstovas spaudai.

Abiy‘is Ahmedas išsamiai nekomentavo JAV derybų pasiūlymo, apie kurį antradienio vakare paskelbė Egipto užsienio reikalų ministerija. JAV pareigūnai neatsakė į prašymus pakomentuoti Egipto ministerijos pareiškimą.

Etiopijos premjeras Abiy‘is Ahmedas, kuris neseniai pelnė šių metų Nobelio taikos premiją už savo ryžtingą iniciatyvą išspręsti pasienio konfliktą su kaimynine Eritrėja, apkaltino tam tikras žiniasklaidos priemones kurstant ginčą kaip tik tuo metu, kai nesusiję protestai prieš jo valdymą plinta šalies viduje.

Egipto prezidentūros teigimu, Abiy‘is Ahmedas pareiškė, kad kai kurie iš jo neseniai nuskambėjusių komentarų išimti iš konteksto. Šią savaitę jis kalbėjo, jog Etiopija yra pajėgi suvienyti „daug milijonų žmonių“ karinės konfrontacijos atveju.