Prezidentas Vladimiras Putinas Arkties plėtrą paskelbė vienu svarbiausių ilgalaikių Rusijos prioritetų, o didžiuliai projektai, kuriais ruošiamasi eksportuoti suskystintas gamtines dujas Šiauriniu jūrų keliu, jau sudomino investuotojus. Tačiau kitų produktų vežėjai, vengdami įvairių galimų pavojų, neskuba iškeisti Sueco kanalo į Arktį.

Pasak Rusijos Tolimųjų Rytų ir Arkties plėtros ministro pavaduotojo Aleksandro Krutikovo, laivybos kompanijai, šiuo metu norinčiai pristatyti krovinį Šiauriniu jūrų keliu, reikia laivo sustiprintu korpusu arba ledlaužio, be to, draudimo išlaidos daugiau nei dvigubai viršija išlaidas Sueco kanale.

Jo ministerija kartu su Rusijos ekspertų grupe „Skolkovo“ rengia projektą, skirtą įsteigti valstybinį konteinerių laivų operatorių. Kompanija padengtų bet kokios rizikos, susijusios su tarptautinių krovinių gabenimu lediniais Arkties vandenimis, išlaidas, įskaitant galimus pristatymo sutrikimus ir brangesnį draudimą.

„Valstybė mokėtų už Arkties eksploatavimą, o vežėjai padengtų likusias išlaidas patys“, – interviu sakė A. Krutikovas. Galutinės laivybos kompanijų išlaidos „turėtų būti mažesnės nei Sueco kanale, bent jau pirmajame etape“, siekiant išpopuliarinti maršrutą.

Jei idėja bus įgyvendinta, valstybinis konteinerių laivų operatorius būtų atsakingas už krovinių gabenimą Šiauriniu jūrų keliu, kuris driekiasi daugiau kaip 3000 jūrmylių tarp Barenco jūros prie Rusijos sienos su Norvegija ir Beringo sąsiaurio netoli Aliaskos.
Vladimiras Putinas

Krovininiai laivai iš Europos ir Azijos uostų galėtų nuplaukti net iki Murmansko Barenco jūroje ir Kamčiatkos Tolimuosiuose Rytuose, nugabendami krovinius į perkrovimo vietas, pažymėjo A. Krutikovas. O jau ten atsakomybę už krovinius perimtų Rusijos konteinerių laivų operatorius, pridūrė jis. „Tai žymiai sumažintų transportavimo išlaidas, nes užsienio kompanijoms nereikėtų specialių Arkties laivų“, o Rusija galėtų išlaikyti konkurencingą perkrovimo kainą, paaiškino A. Krutikovas.

Jis teigė, kad nacionalinis laivų operatorius mažiausiai dešimtmetį lydėtų tarptautines krovinių siuntas, „antraip niekas nesinaudos“ Šiauriniu jūrų keliu. „Kažkuriuo metu vežėjai pripras prie infrastruktūros ir ją perpras, ims labiau domėtis, o tada mes galėsime nustoti rūpintis Arkties eksploatavimu ir padaryti maršrutą komercinį.“

Aukštesni kaštai

Dvidešimties pėdų vieneto ekvivalentas (arba TEU), standartinis laivo krovininio pajėgumo matas, gabenant Šiauriniu jūrų keliu kainuotų maždaug 36 proc. brangiau nei plaukiant per Sueco kanalą, teigiama Suomijos Turku universiteto tyrimų vadovo Tuomaso Kiiski 2014 m. pristatyme.

T. Kiiski skaičiavimus atliko palygindamas apytikslius kaštus: kokios būtų ypač didelio konteinerių laivo, vykstančio maršrutu Roterdamas-Singapūras-Šanchajus-Busanas-Jokohama-Roterdamas per Sueco kanalą išlaidos, lyginant su žymiai mažesniu „Panamax“, vykstančiu Šiauriniu jūrų keliu. Savo paskaičiavimus jis pristatė 2014 m. per konferenciją „Arctic Frontiers“.

Jei navigacija Šiauriniu jūrų keliu bus pratęsta iki maždaug 225 dienų per metus, tuo laikotarpiu galėtų būti ekonomiškai naudinga naudoti Arkties maršrutą, o likusiu laiku – Sueco kanalą, rodo 2014 m. Kioto universiteto užsakymu parengtas tyrimas.

Šiandien tarptautinis tranzitas sudaro tik nedidelę dalį visų krovinių srautų Šiauriniu jūrų keliu. Didžiąją dalį 20,2 milijonų tonų krovinių, kurie buvo pergabenti šiuo maršrutu pernai, sudarė suskystintos gamtinės dujos iš „Novatek PJSC“ gręžinio „Yamal“ ir nafta iš „Gazprom Neft PJSC“ Novoportovskojės lauko. Iki 2024 m. Rusija siekia padidinti Šiauriniu jūrų keliu pergabenamų krovinių kiekį iki 80 milijonų tonų per metus.

Norėdama pasiekti tikslą, Rusija turės rasti būdą kovoti su ypatingai atšiauriomis aplinkos sąlygomis. Šiuo metu Šiauriniu jūrų keliu neįmanoma naudotis daugiau nei keturis mėnesius per metus. Visą likusį laiką Arkties vandenys yra užsitraukę storu ledu, o temperatūra gali nukristi net iki 40 laipsnių Celsijaus. Taigi krovinių gabenimui reikia brangiai kainuojančių ledlaužių, o saugus pristatymas vis tiek negarantuojamas, nes nenuspėjami vėjai laivui prieš nosį gali atplukdyti sunkių ledo lyčių.

„Užduotis – užtikrinti, kad Šiaurinis jūrų kelias būtų saugus ir patrauklus krovinių vežėjams tiek kokybės, tiek kainos atžvilgiu“, – pabrėžė V. Putinas balandžio mėnesį vykusiame tarptautiniame Arkties forume. Remiantis Rusijos žiniasklaidos pranešimais, cituojančiais Arkties plėtros programos projektą, Rusija siekia iki 2030 m. išvystyti ištisus metus veikiančią navigaciją Šiauriniu jūrų keliu.

Milžiniška užduotis

Projektas sukurti valstybinį konteinerių laivų operatorių tebėra pradinėje stadijoje. Rusijos Tolimųjų Rytų ir Arkties plėtros ministerija tikisi, kad Rusijos ekspertų grupė „Skolkovo“ iki šių metų pabaigos užbaigs potencialių infrastruktūros ir biudžeto kaštų tyrimus. Paskui tyrimo rezultatai bus aptariami ir atnaujinami dar pusmetį, o galutinį sprendimą, reikalingas projektas ar ne, priims Rusijos valdžia, sakė A. Krutikovas.

Kad ir kiek truktų įsteigti Rusijos valstybinį konteinerių laivų operatorių, bendra Šiaurinio jūrų kelio plėtra yra „projektas, kuris, atsižvelgiant į mastą, bus vystomas mažiausiai 100 metų“, sakė A. Krutikovas, kuriam šiemet sukanka 32-eji.

Paskirtas ministro pavaduotoju prieš trejus metus, jis sakosi bauginančios užduoties nesibijantis. „Tvirtai tikiu, kad verta imtis kažko didžiulio – tik tada gali pasiekti maksimalių rezultatų“, – pažymėjo A. Krutikovas.