Vokietijos sostinės energingos pastangos pažaboti nuomos brangimą sukėlė susidomėjimą ištisoje miestų virtinėje – nuo Amsterdamo iki Niujorko. Nors nuomininkų grupės Miunchene reikalauja, kad būsto nuomos kainos būtų įšaldytos šešeriems metams, kiti Vokietijos miestai vis dėlto neskuba sekti Berlyno-lyderio pavyzdžiu, nerimaudami, jog tokios priemonės gali apsunkinti naujų būstų plėtrą.
Galutinis susitarimas tarp Berlyno socialdemokratų, žaliųjų ir kairiųjų partijos atstovų, buvo pasiektas praėjusios savaitės pabaigoje po kelis mėnesius trukusių derybų, ir tai leidžia tikėtis, kad šį įstatymo projektą Berlyno Senatas patvirtins jau šią savaitę. Jei tokioms priemonėms bus pritarta, jos gali įsigalioti jau 2020 metų pirmąjį ketvirtį.
„Šiuo susitarimu mes žengiame į naują teritoriją, - teigė Berlyno meras Michaelis Muelleris. – Kiti apie tai kalba, o mes iš tikrųjų veikiame“.
Iniciatyva, kurią iškėlė kairiųjų partijos atstovė Katrin Lompscher, Berlyno Senato Miestų plėtros ir būstų vadovė, siekiama sušvelninti finansinę būsto nuomininkų naštą, po to, kai nekilnojamojo turto bumas Berlyne per pastarąjį dešimtmetį sukėlė gyvenamojo ploto nuomos kainas dvigubai.
Politinė intervencija atbaido investuotojus, nes Berlyne jau kurį laiką vykdoma vieša kampanija, kuria tikimasi priversti didžiausius gyvenamojo nekilnojamojo turto valdytojus parduoti turtą vyriausybei.
Viena iš labiausiai nukentėjusių NT savininkių -„Deutsche Wohnen SE“, didžiausia Berlyno apartamentų savininkė. Bendrovė prarado apie penktadalį savo rinkos vertės nuo birželio, kada buvo paskelbta apie nuomos kainų įšaldymo planą. Įmonės akcijos pirmadienio rytinėje prekyboje nukrito 4,6 proc.; įdienojus nuosmukis kiek atslūgo iki 2,1 procento. „Vonivca SE“, didžiausios nekilnojamojo turto bendrovės Vokietijoje, akcijos pirmadienį atpigo 1,6 procento.
Berlynas nėra vienintelis didmiestis, susiduriantis su staigiai kylančiomis nuomos kainomis ir būsto už prieinamą kainą trūkumu. Ispanijos socialdemokratų vyriausybė kiek anksčiau šiemet šalyje įvedė nuomos kainų didinimo lubas, o niujorkiečiai iš demokratų kontroliuojamos valstijos valdžios išsireikalavo istoriškai svarbius nuomininkų apsaugos teisinius mechanizmus.
Vokietijos didžiausias miestas leis namų savininkams nuo 2022 metų būsto nuomos kainas per metus didinti 1,3 proc., t. y. ne daugiau, nei auga šalyje infliacija. Šis įstatymo projektas, kuriam, kaip tikimasi, didmiesčio Senatas turėtų pritarti antradienį, taip pat leidžia nežymius kainų didinimus, skirtus padengti renovacijų darbus.
Derybos vyko nerimaujant, jog kai kurie iš pasiūlymų gali būti pripažinti kaip nekonstituciniai. Berlyno meras Michaelis Muelleris teigia esąs įsitikinęs, kad minėtos priemonės atrems teisinius iššūkius.
Kiti Vokietijos miestai laikosi kitos nuomonės. Hamburgo mero Peterio Tschentscherio teigimu, vienintelis būdas išvengti tolesnio nuomos kainų didėjimo, yra statyti pakankamas nekilnojamojo turto objektų apimtis, siekiant neatsilikti nuo paklausos. Priverstiniai pardavimai ir nuomos kainų įšaldymas tik atbaidys investuotojus nuo investicijų į naujus būstus, sakė jis sekmadieniniam leidinio „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ numeriui.
