„Nors paprastesnės finansavimo sąlygos skatino ekonominį augimą ir padėjo suvaldyti riziką artimiausioje perspektyvoje, jos taip pat padrąsino įmones užsikrauti didesnę finansinę riziką ir toliau didina finansinį pažeidžiamumą, statydamos į pavojų vidutinės trukmės augimą“, – trečiadienį paskelbė TVF savo naujausioje pasaulinio finansinio stabilumo ataskaitoje.
Politikos švelninimas, padėjęs palaikyti pasaulinį augimą, sykiu paskatino tolesnį finansinės rizikos augimą, o grėsmės pasaulio augimui ir finansiniam stabilumui išlieka „pakrypusios į neigiamą pusę“, teigia fondas. Jis pridūrė, kad politikos formuotojai „privalo kuo skubiau imtis veiksmų ir sumažinti finansinį pažeidžiamumą, kuris galėtų pabloginti artėjantį ekonominį nuosmukį“.
Paskutiniai įspėjimai pasigirdo kitą dieną po to, kai fondas paskelbė, kad pasauliniam augimui gresia lėčiausia plėtra nuo 2009 m., kai pasaulio ekonomika išgyveno susitraukimą, nes perspektyvą temdo prekybos karai. Šie nesutarimai išklibino pasaulines rinkas ir prislėgė verslą, nors centrinio banko taikomos priemonės padėjo išsklaidyti susirūpinimą dėl gilesnio ekonomikos sulėtėjimo, teigiama ataskaitoje.
Fondas pažymėjo, kad mažesnis pajamingumas skatina investuotojus, tokius kaip draudimo kompanijos ir pensijų fondai, „investuoti į rizikingesnius ir ne tokius likvidžius vertybinius popierius“, ir kad kainų nustatymas finansų rinkose rodo, jog palūkanų normos išliks žemesnės ilgiau nei buvo prognozuojama šių metų pradžioje. Pasak jo, maždaug 15 trilijonų dolerių skola visame pasaulyje turi neigiamą pajamingumą.
Nors bankų reguliavimo, kapitalo standartų ir likvidumo lygių atžvilgiu po krizės buvo pasiekta nemenka pažanga, prekybos politika yra nauja grėsmė stabilumui, pabrėžė jis.
Dėl prekybos įtampos rinkas apėmė pesimizmas, sukurdamas netikrumą ir sukeldamas „neigiamą riziką“, pažymėjo T. Adrianas. „Taigi mes raginame viso pasaulio politikos formuotojus bendradarbiauti siekiant išspręsti šią prekybos įtampą.“
Pareigūnai pabrėžė, kad kompanijos užsikrauna vis daugiau skolų, o jų galimybės tvarkyti skolas blogėja.
„Šiose ekonomikose yra nemažai silpnų nefinansinių firmų, kurios vis dar sugeba nemokėti skolų ir toliau jas kaupti dėl labai žemų palūkanų normų“, – žurnalistams sakė Pinigų ir kapitalo rinkų departamento skyriaus vedėja Anna Ilyina.
„Jaučiamas spaudimas“
„Nerimaujama, kad ekonominio nuosmukio metu šioms įmonėms gali kilti spaudimas, jos gali turėti sunkumų tvarkydamos skolas, o padengusios skolas turės sumažinti investicijas ir darbuotojų skaičių, taigi tai dar labiau padidins nuosmukį“, – teigė ji.
Ataskaitoje rašoma, kad rizika Kinijoje tebėra išaugusi dėl didelių skolų už investicines priemones, ir minima, kad valdžios institucijos šiais metais perėmė vieną regioninį banką ir įnešė kapitalo į kitą, o tai ženklas, kad antroji pagal dydį pasaulio ekonomika išgyvena finansinės sistemos riziką.
Nebankinių institucijų pažeidžiamumas yra išaugęs 80 proc. valstybių, turinčių didelius finansinius sektorius; ši proporcija panaši į pasaulinės finansų krizės gilumą, sakė fondas. Jei ekonominio nuosmukio scenarijus būtų perpus sunkesnis, korporatyvinė skola įmonėms, nepajėgiančioms padengti palūkanų uždarbiu, didžiosiose ekonomikose galėtų išaugti iki 19 trilijonų dolerių, arba beveik 40 proc. įmonių skolos.
„Pajamingumo paieškos užsitęsusių žemų palūkanų normų aplinkoje privedė prie netikslių rizikingų turto rinkų įvertinimų visame pasaulyje, padidindamos staigaus ir smarkaus finansinių sąlygų koregavimo tikimybę, – teigė fondas. – Toks staigus sugriežtinimas gali turėti reikšmingų makroekonominių padarinių, ypač šalyse, kuriose finansinis pažeidžiamumas yra padidėjęs.“
Ekonominė perspektyva
Antradienį po pasaulio ekonomikos perspektyvų paskelbimo TVF vyriausioji ekonomistė Gita Gopinath atkreipė dėmesį į didėjančią riziką finansiniam stabilumui.
„Nors monetarinis švelninimas skatino augimą, labai svarbu šiandien pradėti taikyti efektyvų makroprudencinį reguliavimą, kad būtų užkirstas kelias klaidingam rizikos įvertinimui ir pernelyg dideliam finansiniam pažeidžiamumui“, – sakė ji žurnalistams Vašingtone.
Pasaulio ekonomika šiais metais augs 3 proc. (liepą augimas siekė 3,2 proc.), o 2020 m. prognozė sumažėjo nuo 3,5 iki 3,4 proc., antradienį pranešė fondas savo ekonomikos perspektyvų apžvalgoje.
Prognozuojamas 2020 m. pakilimas veikiausiai pasirodys per daug optimistiškas, sakė „Oxford Economics“ pasaulinių makrotyrimų direktorius Benas May'jus. Jis prognozuoja 2,5 proc. augimą tiek šiais, tiek kitais metais.
„Manome, kad pramonės ir prekybos sektorių susilpnėjimo poveikis dar nepraėjęs, ir esame atsargesni už TVF, prognozuodami galimą pasaulio ekonomikos augimo pakilimą dėl pastarojo meto monetarinės politikos sušvelninimo“, – rašė B. May'jus trečiadienio pranešime.
„Mes taip pat tikimės, kad dėl neapibrėžtumo, kurį kelia JAV ir Kinijos prekybos įtampa ir kiti geopolitiniai veiksniai, firmos atsargiau vertins naujas kapitalo lėšas ir naujų darbuotojų samdymą.“
