Vyriausybė taip pat pasitelks šiluminio matymo dronus, ieškodama afrikiniu kiaulių maru užkrėstų šernų, kurie bastosi netoli civilinės pasienio linijos – buferinio regiono netoli Korėjos pusiasalį dalijančios žemės atkarpos, sekmadienį pranešė žemės ūkio ministerija. Šiomis intensyviomis priemonėmis tikimasi išnaikinti sergančias kiaules tokiose vietovėse kaip Inčonas, Seulas, Goseongas ir Bukhano upės pakrantės.

Šį mėnesį pasienio rajonuose ar netoli jų buvo rasti penki negyvi šernai, kuriems buvo nustatyta virusinė hemoraginė liga, pranešė Pietų Korėjos pareigūnai. Radinys liudija, kad gyvūnams leidžiama laisvai klajoti po apylinkes. Panašu, kad mirtinas virusas gali peržengti Šiaurės Korėjos ribas, kur, kaip leidžia spėti neoficialūs pranešimai, liga plinta nekontroliuojamai.

Afrikinis kiaulių maras pasiekė beveik visas Šiaurės Korėjos teritorijas, o vakarinėje Šiaurės Pchenjano provincijoje sergančios kiaulės buvo „sunaikintos“, teigė Lee Hye-hoonas, pirmininkaujantis Nacionalinės asamblėjos žvalgybos komitetui, cituodamas Pietų Korėjos nacionalinę žvalgybos tarnybą.

Remiantis oficialiomis naujienomis, Rytų Azijoje siautėjantis virusas per plauką neaplenkė Šiaurės Korėjos. Gegužės mėnesį jis išguldė vos 22 kiaules kooperatiniame ūkyje, esančiame maždaug už 260 kilometrų į šiaurę nuo Pchenjano, netoli sienos su Kinija, gegužės 30 d. pranešė Šiaurės Korėjos žemės ūkio ministerija ataskaitoje Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijai (OIE).

Tačiau nuo tada Paryžiuje įsikūrusi veterinarijos agentūra negavo jokių tolesnių pranešimų, o valstybinė žiniasklaida įvykiu iš esmės nesidomėjo.

JT delegatas

Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) neturi kitos informacijos, tik OIE gautą ataskaitą, teigia Jungtinių Tautų agentūros Tarpvalstybinių gyvūnų ligų skubios pagalbos centro regioninė vadovė Wantanee Kalpravidh. FAO laukia patvirtinimo, kad nusiųstų delegatą į Šiaurės Korėją, patikslino ji penktadienį žinute.

Dėl plačiai paplitusio afrikinio kiaulių maro, kuris, kiek žinoma, nėra žalingas žmogui, tačiau vos per savaitę nužudo daugumą kiaulių, rimtų pavojų gali kilti Šiaurės Korėjos maisto atsargoms.

Prognozuojama, kad šalyje iki 2019 m. pabaigos augalininkystės produkcija bus mažesnė nei įprasta dėl kritulių, kurių iškrito mažiau nei vidutiniškai, ir nepakankamų vandens atsargų drėkinimui, praėjusį mėnesį pranešė FAO. Manoma, kad maždaug 40 proc. gyventojų, arba 10,1 mln. žmonių, gali trūkti maisto ir jiems skubiai reikalinga humanitarinė pagalba, remiantis praėjusių metų balandį atliktu JT įvertinimu.

Didesnis alkis

Afrikinis kiaulių maras dar labiau padidins badą ir neprievalgį, teigia Cho Chunghi, kuris 2011 m. pabėgo iš Šiaurės Korėjos, dešimtmetį pradirbęs vyriausybės gyvūnų ligų kontrolės programoje. Daugelis Šiaurės Korėjos namų ūkių augina kiaules, kad užsidirbtų pinigų ryžiams.

„Kiauliena sudaro apie 80 proc. visų Šiaurės Korėjos gyventojų suvartojamų baltymų ir, atsižvelgiant į visuotines sankcijas, šaliai bus nelengva rasti alternatyvių baltymų šaltinį, – teigia Cho, dabar dirbantis Seulo „Good Farmers“ – nevyriausybinėje organizacijoje, remiančioje besivystančias šalis, kad šios gautų pelną vykdydamos žemės ūkio veiklą.

„Šis virusas yra nepaprastai destruktyvus, nes žmonės nebegali užsidirbti pinigų augindami kiaules, o šalies ekonomika yra suvaržyta“, – pridūrė jis.

Privačiuose ūkiuose užaugintos kiaulės skaičiumi lenkia valstybines ir kolūkiuose augančias kiaules, todėl plitimo sustabdyti beveik neįmanoma, ypač atsižvelgiant į Šiaurės Korėjos nepatyrimą siekiant užkirsti kelią gyvūnų epidemijoms, paaiškino Cho.

Rusija, Kinija

Šis pajėgumų trūkumas kelia grėsmę visam Korėjos pusiasaliui, kur virusas gali tapti endemija ir išplisti visur. Tai trukdytų pašalinti ligą įprastais būdais – karantinu ir skerdimu. Be to, iš Korėjos pusiasalio liga galėtų vėl patekti į kaimyninę Kiniją ir Rusiją.

Kariniai ir civiliai medžiotojai nuo antradienio bus siunčiami į Padžu, Hvačhoną, Indže, Jangu ir Kosoną šaudyti laukinių kiaulių, pranešė Seulo pareigūnai, pridurdami, kad kiaulių žudytojų skaičius bus nuspręstas pirmadienį.

Jei bus įrodyta, kad tokia strategija yra veiksminga ir saugi, vyriausybė apsvarstys galimybę medžioklės teritorijoje dislokuoti dar daugiau snaiperių.

Pietų Korėja dislokavo septynis sraigtasparnius, kurie dezinfekuoja 250 kilometrų ilgio pasienio sritį, netoli kurios per pastarąjį mėnesį užfiksuota daugiau nei tuzinas viruso protrūkių.

Dirvožemio tyrimai

Remiantis šalies žemės ūkio ministerijos spalio 14 d. duomenimis, pareigūnai 94 ūkiuose išnaikino 154 548 kiaules. Įprastiniai viruso tyrimai kiaulėms buvo paskelbti dar prieš tai, kai Pchenjanas pranešė apie ligos protrūkį, rašoma spalio 9 d. Aplinkos ministerijos ataskaitoje. Šiuo metu tiriami upeliai ir dirvožemis netoli pasienio.

„Kol kas Pietų Korėjos veterinarijos institucijoms pavyko užkirsti kelią afrikinio kiaulių maro plitimui iš pasienio teritorijos į pietus, – rašoma Tarptautinės užkrečiamųjų ligų draugijos „ProMED“ pirmadienio pranešime. – Tačiau pakartotinis viruso įsiveržimas iš Šiaurės Korėjos, greičiausiai pernešamas laukinių šernų, gali sužlugdyti visas jų pastangas.“

Pietų Korėja ne kartą prašė Pchenjano prisijungti prie bendrų veiksmų kovojant su ligos plitimu, tačiau šiaurinė kaimynė nereagavo.

„Tai, kad Šiaurės Korėja pranešė apie protrūkį tarptautinei organizacijai, rodo, kad situacija greičiausiai jau sprūsta jai iš rankų, – pažymėjo buvęs Šiaurės Korėjos kareivis Ahn Chan-ilas, dezertyravęs 1979 m. ir dabar vadovaujantis Pasauliniam Šiaurės Korėjos studijų institutui. – Stebime apokalipsės gimimą.“