Praimti didžiausio pasaulyje investicinio fondo lėšas – itin retas atvejis Norvegijoje. Pirmą kartą vyriausybė iš jo išsiėmė pinigų 2016 m. po naftos kainų nuosmukio. Fondas, tarnaujantis kaip didžiulis fiskalinis rezervas, padėjo Norvegijos centriniam bankui išvengti kai kurių ekstremalių monetarinių paskatų, kurių teko griebtis jo kolegoms kitose šalyse.

Lėšų išėmimas, įvykęs po to, kai rugpjūčio pradžioje naftos kainos nukrito iki žemiausio lygio per septynis mėnesius, turėjo padėti išsaugoti balansą tarp šių metų naftos pajamų ir naftos išlaidų, antradienį paaiškino Finansų ministerija, atsakydama į „Bloomberg“ klausimus.

„Naujausia informacija leidžia prognozuoti, kad ateinančiais mėnesiais pinigų teks išsiimti ir dažniau, – teigė ministerija. – Mažėjant naftos produkcijos generuojamiems pinigų srautams ir atsižvelgiant į tai, kad fondas tapo itin didelis, pervedimai iš fondo taps įprastu dalyku. Ilgainiui tai atrodys normalu.“

Vis dėlto rugpjūčio mėnesio lėšų išėmimas tapo staigmena. Vyriausybė gegužės mėnesį persvarstytame biudžete nurodė, kad 2019 m. tikisi į fondą įnešti 34 milijardus kronų (3,7 mlrd. dolerių). Dėl lėšų išėmimo grynieji indėliai iki rugpjūčio pabaigos siekė tik 19,9 milijardų kronų, taigi vyriausybė šiek tiek nukrypo nuo užsibrėžto metų tikslo.

Fondą valdantis centrinio banko padalinys „Norges Bank Investment Management“ rugpjūčio mėnesio pinigų išėmimą komentuoti atsisakė, siūlydamas kreiptis į ministeriją. Vyriausybė savo numatytą 2020 metų biudžetą pristatys spalio 7 d., įskaitant atnaujintas prognozes 2019 metams.

Foto: Bloomberg


Dėl prekybos karų ir sulėtėjusios pasaulinės naftos paklausos „Brent“ naftos kaina rugpjūčio pradžioje nukrito iki maždaug 56 dolerių už barelį. Tai gerokai mažesnė kaina, nei apskaičiuota vyriausybės patikslintame biudžete, kuriame buvo numatyta, kad naftos kainos nuo rugpjūčio mėnesio iki metų pabaigos bus 67–70 dolerių už barelį. Šiuo metu vidutinė metinė kainos prognozė – 559 kronos (maždaug 61 doleris) už barelį, remiantis šiandieniniu valiutos kursu.

Norvegijos centrinis bankas rugpjūčio pabaigoje pranešė, kad rugsėjo mėnesį planuoja padidinti kasdieninį Norvegijos kronų pirkimą 40 proc., lyginant su ankstesniu mėnesiu. Tai gali reikšti, kad vis daugiau valstybės pajamų iš naftos, gautų užsienio valiuta, bus konvertuojama į kronas ir skiriama vyriausybės išlaidoms.

Norvegija, naftą ir dujas gaminanti nuo aštuntojo dešimtmečio, pajamas iš naftos mokesčių, valstybinių akcijų jūriniuose gręžiniuose ir dividendų iš „Equinor ASA“ naudoja kompensuoti biudžeto deficitui, laikydamasi savo nustatyto principo neišleisti daugiau kaip 3 proc. investicinio fondo lėšų per metus. Iki 2016 m. bendros naftos pajamos buvo didesnės už deficitą, ir tai vyriausybėms leisdavo kartais labai apčiuopiamą skirtumą pervesti į investicinį fondą, kuris nuo jo įsteigimo dešimtajame dešimtmetyje išaugo iki daugiau nei vieno trilijono dolerių.

Konservatorių ministrė pirmininkė Erna Solberg, tapusi pirmąja vyriausybės vadove, praėmusia investicinio fondo lėšas, padidino naudojimąsi šalies naftos pajamomis iki rekordinio lygio. Vyriausybė 2019 m. planuoja išleisti 238 milijardus savo naftos turto, palyginus su 214 milijardais pernai.

Vis dėlto 2016 ir 2017 m. išėmimai buvo gerokai mažesni už fondo metinius pinigų srautus – maždaug 200 milijardų kronų iš akcijų dividendų, obligacijų palūkanų mokėjimų ir pajamų iš nekilnojamojo turto, o tai reiškia, kad investuotojui nebuvo sunku atsisveikinti su pinigais.