Artėjančios recesijos perspektyva verčia kai kuriuos didžiausius regiono fondų valdytojus siekti saugumo, didinant savo pozicijas Europos skolose, įskaitant neigiamo pajamingumo Vokietijos vertybinius popierius. Nepaisant didžiulių Europos centrinio banko pastangų sustabdyti mažėjimą, pajamingumas, regis, netrukus pasieks istoriškai žemiausią lygį.
„Panirti ir vėl išnirti iš recesijos gali tapti naująja Europos norma, – svarsto Luke'as Hickmore'as, „Aberdeen Standard Investments“ pinigų valdytojas, padidinęs savo portfelių trukmę. – Manau, Vokietija šiuo metu iš tiesų patiria nuosmukį, tačiau likusioje Europos dalyje 2020 m. recesijos tikimybė, sakyčiau, būtų kokie 60 procentų.“
Šių metų Europos obligacijų kilimas prieš paskutinį šios savaitės ekonominių duomenų rinkimo turą staiga sustojo. Dabar ralis vėl tęsiasi, nes regiono stambiausios ekonomikos pramonė susiduria su didžiausiu nuosmukiu po finansų krizės. Tai atnaujina susirūpinimą, kad Europa seka Japonijos – pasaulio, kuriame augimas, infliacija ir obligacijų pajamingumas yra nuolatos žemas – pėdomis.
Rugsėjį euro zonos paslaugų pasitikėjimo rodiklio kritimas iki žemiausio lygio per aštuonis mėnesius (52) „Robeco Institutical Asset Management“ atstovui Martinui van Vlietui pasirodė „šokiruojanti skaičių kombinacija“. „Mediolanum SpA“ pinigų valdytojo Charleso Diebelio teigimu, bet koks tolesnis kritimas žemiau 50-ties – skiriamosios ribos tarp plėtimosi ir traukimosi – padės numatyti, ar Vokietijos pajamingumas ketina ristis dar žemiau.
„Duomenys yra blogi, – raštu atsakydamas į klausimus pabrėžė Ch. Diebelis, per ateinančius 18 mėnesių prognozuodamas 50 proc. tikimybę, kad euro zoną ištiks recesija. – Mes vis dar ieškome būdo, kaip išsilaikyti.“
Kiti pasitikėjimo kritimo požymiai išryškėjo antradienį, kai verslo lūkesčiai šį mėnesį Vokietijoje pasiekė žemiausią lygį per dešimtmetį. Pagrindinė priežastis buvo gamyklos vadovų pesimizmas: „Ifo“ institutas, rengiantis lūkesčių ataskaitą, teigia, kad vienintelė kryptis buvo „žemyn“.
Ir iš tiesų: „Citi“ ekonominių netikėtumų indeksas, vertinantis, ar ekonominiai duomenys viršija, ar nesiekia analitikų lūkesčių, šią savaitę smuko iki žemiausio lygio nuo vasario mėnesio, dar labiau pakurstydamas rinkos šėlsmą. „ADM Investor Services“ pasaulinis strategas Marcas Ostwaldas naujausius gamybos skaičius apibūdino kaip „apgailėtinus“. Penktadienį dėmesio centre atsidurs regionų ekonominio pasitikėjimo duomenys.
Vokietijos dešimties metų pajamingumas antradienį nukrito iki -0,60 proc., šio mėnesio pradžioje pasiekęs visų laikų žemiausią lygį: -0,74 proc. Šią savaitę taip pat sumažėjo Italijos, Ispanijos ir Prancūzijos skolų pajamingumas. Investicinio lygio obligacijos eurais šiemet investuotojams grąžino 8,5 proc.
Naujos žemumos
„Amundi Asset Management“, didžiausias Europos fondų valdytojas, mano, kad dabar nėra tinkamiausias metas pulti atgal prie pasaulinių obligacijų, kadangi rinkose kainos nustatomos atsižvelgiant į monetarines paskatas, teigia „Amundi Asset Management“ vyriausiasis investicijų skyriaus pareigūnas Pascalis Blanque'as. Jis nutarė atsisakyti JAV ilgalaikių iždo vekselių.
Vis dėlto, kol žiuri nepritaria tolesniam Federalinio rezervo normos mažinimui, parama obligacijų pajamingumui Europoje turėtų būti teikiama iš naujojo ECB kiekybinio palengvinimo paketo – pradedant nuo lapkričio mėnesio ir 20 milijardų eurų per mėnesį tempu. „ABN Amro Bank NV“ prognozuoja, kad išaugs grynojo turto pirkimo tempai ir dar labiau sumažės indėlių palūkanų norma.
ECB prezidentas Mario Draghi paragino vyriausybes padėti skatinti augimą, nors nematyti jokių ženklų, kad Vokietija atsižvelgtų į raginimą, nes ji ir toliau laikosi griežtų fiskalinių apribojimų. Pasak „ING Groep NV“, kuri investuotojams rekomendavo pirkti Vokietijos skolą, normų greičiausiai nepakeis net ir didesnių biudžeto išlaidų perspektyva.
„Ekonominis silpnumas ir naujas paskatų raundas rodo, kad normoms ir vyriausybės obligacijų pajamingumui gresia naujas nuosmukis, kuris ilgainiui peržengs ankstesnes rekordines ribas“, – teigia „ABN“ strategai Aline Schuiling ir Nickas Kounis.
