Kinijos planuose – dar vienas megaprojektas: milžiniška geležinkelio linija anglies gabenimui

Niekas neįrodo Kinijos ištikimybės pačiam nešvariausiam iškastiniam kurui taip akivaizdžiai, kaip masyvus anglies geležinkelis.

Geležinkelis „Haoji“, kuriam pastatyti prireikė kone dešimtmečio ir kuris kainavo beveik 30 milijardų dolerių, pradės veikti šio mėnesio pabaigoje ir ilgainiui pajėgs pergabenti net 200 milijonų tonų iš pagrindinių gamybos regionų šiaurėje vartotojams šalies pietuose. Tai daugiau nei Japonija sunaudoja per metus. Šios anglys ilgainiui gali 10 proc. sumažinti Kinijos vietinę jūrų prekybą, prognozuoja „Fenwei Energy Information Services Co.“.

Pasaulyje, kur vyriausybės ir įmonės patiria spaudimą palikti iškastinį kurą žemėje, naujasis geležinkelis neabejotinai atrodo senamadiškai. Kinija į atsinaujinančią energiją investuoja daugiau pinigų nei bet kuri kita šalis. Ji aktyviai kovoja su tarša, ragindama savo gyventojus verčiau deginti dujas. Ir vis dėlto kinai ir toliau iškasa ir sudegina pusę visų pasaulio anglių.

„Per artimiausius dešimt metų anglis išliks dominuojančiu energijos šaltiniu, nors pamažu ją pakeis nauja energija“, – teigia Tian Miao, Pekino „Everbright Sun Hung Kai Co.“ analitikė.

Viena iš pagrindinių priežasčių nutiesti beveik 2000 km ilgio geležinkelį – bandymas sumažinti transportavimo kamščius vidaus tiekimo grandinėje. Kinija turtinga anglies – jos ištekliai koncentruojasi šiaurinėse Vidinės Mongolijos, Šansi ir Šaansi provincijose, tačiau tiekimas netolygus.

Šalį daugiausia aptarnauja traukiniai, gabenantys anglis iš vakarų į rytus (vienas iš geležinkelių – „Daqin“). Anglys pristatomos į uostus – Činhuangdao, Kaofeidijos – prieš išplukdant laivais vartotojams pietuose.

Siekdama pagerinti transportavimą iš šiaurės į pietus, Kinija 2012 m. patvirtino „Haoji“ (anksčiau vadinto „Menghua“) statybą – maždaug tuo metu, kai paspartėjo jos atsinaujinančių išteklių augimas. Ilgiausia šalies anglies linija eis per Vidinę Mongoliją, Šansi, Šaansi, Henaną, Hubėjų, Hunaną ir Dziangsi, padėdama sutaupyti laiko ir kaštų, susijusių su anglies perdavimu dideliais atstumais.

„Projektas buvo pateiktas svarstyti tuo metu, kai anglis susidūrė su rimtomis geležinkelių transporto kliūtimis, – teigia „Fenwei“ analitikas Zeng Hao. – Geležinkelių pajėgumų poreikis sumažėjo, kylant atsinaujinančios energijos resursams ir aplinkos spaudimui. Geležinkelio linija šiandien turi daugiau reikšmės kaip strateginis transporto kanalas.“

Poveikis pagrindiniams eksportuotojams, tokiems kaip Indonezija ir Australija, taip pat gali būti silpnas, nes užsienio tiekimas paprastai yra pigesnis, sako Zeng Hao. Importas sudaro mažiau nei 10 proc. Kinijos suvartojamų anglių.

Kinija padarė didelę pažangą skatindama alternatyvų kurą, pagamindama daugiausiai saulės ir vėjo energijos pasaulyje ir nustatydama minimalius ekologiškos energijos vartojimo kiekius. Tačiau anglis ir toliau teikia šaliai apie 60 proc. visos energijos, ir prireiks ne vienerių metų, kad ši priklausomybė pasikeistų. Vykstant prekybos karui su JAV, kinai energetinį saugumą paskelbė prioritetu.

„Haoji“ neprieštarauja platesniems Kinijos energetikos tikslams, teigia Ding Yihong, vyriausiasis „Huaxi Securities Co.“ analitikas. Anglis vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant šalies energijos tiekimą, o tiesioginis transportavimas geležinkeliais, pasak jo, užtikrina mažesnę taršą nei dyzeliniai sunkvežimiai.

Šiuo metu pristatyti anglis iš Šaansi į Hunaną, Hubėjų ir Dziangsi pagrindiniu jūrų keliu užtrunka apie 20 dienų. Ding Yihong vertina, kad naujoji linija galėtų sutrumpinti šį laiką iki trijų dienų. Elektrinės galės lanksčiau valdyti atsargas ir reaguoti į staigius oro sąlygų pokyčius, kurie gali paveikti elektros energijos naudojimą.

Trys minėtosios pietinės provincijos, kuriose šiuo metu yra ypač aukštos anglies kainos, netrukus sulauks tiekimo tiesiogiai iš pigios anglies regionų. „Į rinką pateks pigesnės anglys. Išaugs konkurencija tarp jų gamintojų“, – pažymi Ding Yihong.

Apskaičiuota, kad investicijos į „Haoji“ siekia 193 milijardus juanių (27 milijardus dolerių). Geležinkelio akcininkai – „China State Railway Group“ ir kai kurie didžiausi šalies kalnakasiai, įskaitant „China Shenhua Energy Co.“, „Inner Mongolia Yitai Coal Co.“ ir „China Coal Energy Co“.

„China State Railway Group“ neatsakė į faksą su prašymu pakomentuoti. „Mengxi Huazhong Railway Co.“ neatsiliepė į telefono skambučius. Pasak oficialios naujienų agentūros „Xinhua“, geležinkelis pradės veikti maždaug rugsėjo pabaigoje, o Kinijos anglių transporto ir paskirstymo asociacija patvirtino, kad jis bus atidarytas rugsėjo 24 d.

Anglies dalis Kinijos energetikoje mažėja, tačiau kuro suvartojimas ir toliau didės, teigia Teng Suizhou, „Hubei Jingzhou Coal & Port Co.“, statančios saugyklas ir uosto įrenginius, kurie aptarnaus naująją liniją, rinkodaros direktorius. „Todėl reikia išspręsti geležinkelio tiekimo problemas.“