Pietų Afrikos šalis iki kitų metų sausio greičiausiai pritrūks kukurūzų – pagrindinio šalies maisto, – ir maždaug trys iš penkių zimbabviečių neturės ką valgyti, rodo Jungtinių Tautų (JT) Pasaulio maisto programos duomenys.
Nors Zimbabvė pastaruosius du dešimtmečius beveik reguliariai, su nedideliais pertrūkiais, jaučia maisto produktų trūkumą, problema daugiausia kamuoja kaimo vietoves. Šiuo metu trys milijonai iš 8,5 mln. šalies gyventojų, susiduriančių su maisto stygiumi, gyvena miestuose, teigė Eddie‘is Rowe‘as , WFP (Pasaulio maisto programos) direktorius, atsakingas už Zimbabvės regioną.
„Zimbabvėje alkstančių žmonių skaičius išaugs kaip niekad“, – sakė jis. Anksčiau „miestuose pavojaus varpai neskambino“.
Vyriausybė jau paskelbė nepaprastąją padėtį dėl sausros, dėl kurios smarkiai nukentėjo derlius. Maža to, šių metų kovą derlių sunaikino vienas stipriausių ciklonų pietiniame pusrutulyje, o gilėjanti ekonominė krizė apribojo vyriausybės galimybes spręsti gresiančio maisto stygiaus problemą.
Nuo šių metų vasario, kai buvo atsisakyta pariteto su JAV doleriu, vietos valiuta JAV dolerio atžvilgiu smuko iki 13,85 JAV dolerio, tapusi prasčiausius rezultatus rodančia valiuta. Dėl to perkamoji galia šalyje, kur didžioji dalis prekių yra importuojama, smuko. Zimbabvei jau dabar trūksta užsienio valiutos finansuoti kuro ir kviečių importą.
„Sausra tik dar labiau apsunkino situaciją“, – teigė „NKC African Economics“ (Perlas) ekonomistas Jee-A van der Linde. Anot ekonomisto, padėtis „dar labiau blogės, kol galiausiai jiems prireiks užsienio paramos“.
Zimbabvė mėgina papildyti savo kukurūzų atsargas, bet tarptautinis konkursas dėl bent 750 000 tonų kukurūzų sužlugo, nes vyriausybei ir sandorio siūlytojams nepavyko susitarti dėl finansinių sąlygų, teigė du šaltiniai, artimai susipažinę su situacija. Šiuo metu šalis yra sutarusi su Pietų Afrika dėl 150 000 tonų kukurūzų įsigijimo, pridūrė minėti šaltiniai. Tačiau remiantis analitikų prognozėmis, Zimbabvei gali prireikti importuoti milijoną tonų kukurūzų.
Šalies užsienio reikalų ministras ir Grūdų importo komiteto vadovas Sibusiso‘as Moyo‘as neatsiliepė į naujienų agentūros „Bloomberg“ prašymus pakomentuoti.
Krizę Zimbabvėje apsunkino ir mažesnis derlius kaimyninėse šalyse, tokiose kaip Zambija, kuriose paprastai būna derliaus perteklius.
Kukurūzų rūšis, kurią labiau mėgsta zimbabviečiai – baltieji kukurūzai, – taip pat riboja galimų tiekėjų mastą, nes geltonieji kukurūzai yra labiau įprasti kitose pasaulio dalyse. Pietinėje Afrikoje baltieji kukurūzai paprastai skiriami žmonių maistui. geltonieji – gyvulių pašarams. Šis faktas, kartu su Zimbabvės nusivylimu genetiškai modifikuoto produkcijos importu, mažina jos galimybes tiekti kukurūzus Pietų Afrikai ir Meksikai, sakė Pietų Afrikos žemės ūkio verslo rūmų „Agricultural Business Chamber of South Africa“ vyriausiasis ekonomistas Wandile‘ė Shlobo‘as.
Zimbabvės braškanti infrastuktūra kelia dar vieną iššūkį. Geležinkelių sistema byra, ir didžiąją importo dalį teks parsigabenti keliais. Krovinių iš užjūrio valstybių transportavimas į kaimyninių šalių uostus gali užtrukti mėnesį. „Jeigu jie nepradės importuoti dabar pat, logistikos problema išliks neišspręsta, – sakė W. Shlobo‘as. – Šalį užgulsianti našta gali būti pernelyg sunki.“
Nors kitoms pietinėms Afrikos šalys, nuo Namibijos iki Malavio, taip pat gali prireikti pagalbos, Zimbabvei padėti bus sunkiausia, teigė E. Rowe‘as iš WFP. Jų poreikiai ne tokie „dideli kaip Zimbabvės“, sakė jis. „Skiriasi jų ekonomikos“, – pridūrė jis.
