Macronui kovojant dėl Amazonės, Prancūzijos žalioji politika stringa

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pelnė pripažinimą, įtraukęs klausimą dėl Amazonės miškų gaisrų į pasaulinės darbotvarkės prioritetinį sąrašą, bet šalies žalieji norėtų - mažiau kalbų, daugiau darbų.

Praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo iniciatyvos . „Make our planet great again“ paskelbimo, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasitraukė iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo, E. Macrono pasiekimai žaliųjų politikos srityje nepateisino jo dalytų pažadų. Bandymas didinti mokesčius iškastiniam kurui žlugo, plūstelėjus protestų bangai, atsinaujinančios energetikos plėtrai vis dar kiša koją biurokratizmas, o senojo palikimo jėgainės dar neuždarytos.

„Viena vertus, Emmanuelis Macronas nusipelno pagarbos dėl beveik visų jo nuskambėjusių kalbų“, apie aplinkosaugą, sakė Arnaud Gossement‘as teisininkas iš Paryžiaus, dirbantis švariosios energetikos kūrėjams. „Kita vertus, didžioji dalis jo veiksmų nepateisina lūkesčių“.

Kaip ir kitos Europos kolegos, E. Macronas vaikšto plona linija tarp augančio visuomenės susirūpinimo dėl klimato kaitos ir perėjimo prie mažai anglies dioksido išskiriančios energijos tiesioginio poveikio namų ūkių išlaidoms. Prezidentą į vieną pusę tempte tempia tie, kurie siekia išsaugoti darbo vietas branduolinės energetikos pramonėje, naftos bei dujų versle ir žemės ūkyje, kita kryptimi jį stumia vėjo be saulės energijos, švaresnių transporto priemonių ir dirvožemio apsaugos šalininkai.

Audringi protestai prieš mokesčių degalams didinimą, per kuriuos vadinamieji „geltonųjų liemenių“ protestuotojai blokavo kelius ir kuro saugyklas, degino automobilius, pabrėžia pusiausvyros išslydimo riziką.

Kovos dėl miškų

Per Didžiojo septyneto (G7) pasaulio lyderių susitikimą Prancūzijos Bjarico kurorte, vykusį rugpjūtį, E. Macronas nusprendė atsisakyti oficialios darbotvarkės ir sutelkti dėmesį į neregėto masto miškų gaisrus, siaučiančius Amazonės regione. Jis kaltino Brazilijos prezidentą Jairą Bolsonaro‘ą melavus apie pastangas apsaugoti miškus ir grasinant torpeduoti Europos Sąjungos prekybos sandorį su Pietų Amerika, pasiūlymą, kurį keletas kitų bloko lyderių atmetė.

Net toks įtikinamas požiūris į itin svarbų aplinkosaugos klausimą sulaukė prieštaringų vertinimų Prancūzijoje. Buvęs ekologijos ministras Nicolas Hulot, atsistatydinęs prieš metus už iniciatyvų trūkumą aplinkosaugos srityje, tviteryje rašė, kad šalies prezidentas privalo nuo žodžių pereiti prie veiksmų ir uždrausti Brazilijos žemės ūkio produktų importą.

Prancūzijos prezidentūra nesureagavo į prašymus pakomentuoti.

Biurokratizmas

E. Macrono pažadus skatinti vėjo ir saulės energetiką blokuoja nepakankamai apkarpyta biurokratizmo mašina, trukdanti švariosios energetikos plėtrą, sako A. Gossementas , kuris yra ir Prancūzijos saulės energetikos verslo federacijos „Enerplan“ valdybos narys. Pažadai uždaryti branduolinę jėgainę nuo kitų metų bei uždaryti anglimi kūrenamas jėgaines iki 2022 metų dar nėra ištesėti, sakė jis.

Prancūzijos komunalinių paslaugų įmonės „Engie SA“ atsinaujinančios energetikos skyriaus vadovės Gwenalle Avice-Huet nuomone, E. Macronui yra priskiriami nemaži teigiami pasiekimai, bet jis galėtų sulig tuo neapsiriboti.

„Pastaraisiais metais stengiamasi supaprastinti atsinaujinančios energetikos projektų procedūras“, – sakė G. Avice-Huet. Energetikos ir klimato įstatymo projektas ir šalies energetikos veiksmų planas „yra itin teigiami procesai, skirti paspartinti atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą Prancūzijoje“.“

Įstatymo projektu, kuris turėtų būti patvirtintas parlamente artimiausiomis savaitėmis, siekiama apriboti iškastinio kuro naudojimą 40 proc. iki 2030 metų, palyginti su 1990 metais, – visų pirma, sumažinant biurokratizmą, susijusį su atsinaujinančių energijos išteklių projektų vykdymu ir pasiūlant paskatas žemės savininkams, skirtas pagerinti jų būsto energijos vartojimo efektyvumą. Įstatymais taip pat bus raginama iki 2022 metų uždaryti daugumą anglimi kūrenamų jėgainių, kurios pernai užtikrino 1,1 proc. energetikos tiekimo šalyje.

Įstatymu nurodomas veiksmų planas, pagal kurį siekiama iki 2035 metų dalį šalies branduolinių jėgainių pakeisti atsinaujinančios energijos gamintojais, ir iki 2050 metų Prancūzija siekia „išlaikyti anglies dvideginio pusiausvyrą“. Vyriausybė aktyviai rengia konkursus dėl saulės energijos ir vėjo jėgainių projektų vykdymo. E. Macronas pristatė arba ketina pratęsti subsidijas, skirtas paskatinti būstų renovacijas, mazuto pakeitimą efektyvesniais dujų katilais, švaresnių transporto priemonių įsigijimą.

Malonios staigmenos

Prancūzija vis dar turi pateikti daugiau iniciatyvų, susijusių su biologinių dujų plėtra, ir supaprastinti senų vėjo turbinų pakeitimo didesnėmis bei našesnėmis procedūras, procesą, kuris šiuo metu trunka apie septynerius metus, sakė G. Avice Huet. Be to, vyriausybė turėtų dalį savo nenaudojamos žemės skirti saulės jėgainių plėtrai, politikai, kurią ji šiuo metu rimtai svarstanti, sakė ekspertė.

Anot A. Gossemento, sunkus išbandymas laukia, kai artimiausiais mėnesiais parlamente bus balsuojama dėl vyriausybinio projekto, skirto pagerinti atliekų, tokių kaip plastikas, perdirbimą. Neseniai įkurta piliečių aplinkosaugos taryba taip pat rodo, kad valstybė nori judėti link „žaliųjų mokesčių“, tuo pačiu perskirstant gautas įplaukas tiems, kuriems jų labiausiai reikia“.

Prieš kitąmet vyksiančius savivaldos rinkimus E. Macronas gali iš to turėti politinės naudos, nes pasaulinis atšilimas kelia vis didesnį susirūpinimą. Per šiais metais vykusius Europos Parlamento (EP) rinkimus, Emmanuelio Macrono centro partija „Respublika, pirmyn“ surinko 22,4 proc. balsų, šiek tiek mažiau nei Marine Le Pen vadovaujama partija „Nacionalinis sambūris“, tuo tarpu kairiųjų radikalų partija „Europe-Ecologie-Les Verts“ (EELV, Europa-Ekologija- Žalieji) užėmė trečią poziciją, surinkę 13,5 proc. balsų.

„Viešosios nuomonės apklausos palankios Žaliesiems, tad E. Macronas yra suinteresuotas turėti iniciatyvų, kurias galėtų pristatyti rinkėjams“, – kalbėjo A. Gossement‘as – Emmanuelis Macronas vis dar gali mus maloniai nustebinti.“