Pirmadienį šalies centrinis bankas ryžtingai atmetė finansų pramonės prašymus sušvelninti ilgiausio pasaulyje eksperimento su neigiamomis palūkanų normomis naštą. Tuo pat metu Danijos ministras, atsakingas už finansinius teisės aktus, pareiškė manantis, kad bankai, siekiantys įrodyti, jog nusipelno žmonių pasitikėjimo po daugybės skandalų, „akivaizdžiai“ susiduria su iššūkiu.
Simonas Kollerupas, verslo ministras, sako neturintis „problemų dėl finansinių bendrovių galimybių užsidirbti pinigų“. Bet po „Danske Bank“ pinigų plovimo per Estijos padalinį skandalo ir atskiro skandalo, per kurį kreditorius užsiprašė iš mažmeninių investuotojų per didelių sumų, ministras teigia, kad „vienas iš svarbiausių uždavinių“, su kuriais šiandien susiduria bankininkai, yra „pasitikėjimo susigrąžinimas“. Jis nori būti tikras, kad bankai „prisiims socialinę atsakomybę. Jau turime pernelyg daug pavyzdžių, kai jie to nedarė“.
„Danske“, didžiausią Danijos banką, drebinę skandalai jau kainavo postą daugeliui jo buvusių aukšto rango vadovų, pradėta daugybė baudžiamųjų tyrimų. Investuotojai nuo banko nusigręžė, o finansinės institucijos akcijų vertė per šiuos metus jau smuko daugiau nei 30 proc., 2018 metais akcijos atpigo beveik 50 procentų.
Taikiniu tapo ir skaitmeninių mokėjimų įmonė
Šiuo metu ne tik bankai neigiamai nušviečiami Danijos spaudoje. Po plačiai kilusio visuomenės pasipiktinimo skaitmeninių mokėjimų įmonė „Nets A/S“ neseniai pasiūlė sumažinti mokesčius, kurias ji apmokestina labdaros organizacijas už jų aukas. Po susitikimo su labdaros organizacijomis S. Kollerupas pranešė apie savo planus aptarti su „Nets“ vykdomos politikos aspektus. „Pagaliau juk valdžios pareiga išaiškinti atvejus, kai nustatytas mokestis yra nepagrįstai didelis, – sakė jis. – Tokią padėtį reiktų išmokti kontroliuoti.“
Bet ilgas neigiamų palūkanų normų ciklas Danijoje gali tapti dar didesniu smūgiu finansų pramonei nei jos prasta reputacija. Šalies centrinis bankas, užsibrėžęs tikslą apginti kronos susiejimą su euru, pirmą kartą sumažino savo bazinę palūkanų normą žemiau nulinio lygio 2012 metų viduryje. Vieno kreditoriaus prognozėmis, toks palūkanų normų lygis gali trukti dar aštuonerius metus.
Keletas Danijos bankų neseniai neigiamų palūkanų normų naštą ėmėsi perkelti ant savo turtingiausių indėlininkų pečių, nors toks žingsnis išlieka ginčytinas ir „Danske“ garantuoja savo klientėms-mažmenininkėms, kad joms jis neatsilieps.
Norėdama padėti pramonei įveikti pinigų aplinkos iššūkius, Danijos bankininkų asociacija, „Finans Danmark“, daro spaudimą šalies centriniam bankui plėsti savo einamosios sąskaitos mechanizmą, pagal kurį jis nustato žemesnį nulinio procento limitą rezervų indėliams, kuriuos bankas priima iš komercinių bankų. Pagal šiuo metu galiojantį mechanizmą jis priima tik iki 5 mlrd. JAV dolerių, o toks lygis, anot „Finans Danmark“, nėra pakankamas.
Pirmadienį šalies centrinio banko valdytojas Larsas Rohde‘ė aiškiai pareiškė neturintis ketinimų svarstyti tokios priemonės. Kalbėdamas su pramonės atstovais, L. Rohde‘ė leido suprasti, kad ne jo pareiga apsaugoti komercinius bankus nuo neigiamų palūkanų. Jis taip pat pabrėžė, kad jeigu jam tektų plėsti einamosios sąskaitos mechanizmą, jis turėtų mažinti bazinę palūkanų normą už naudojimąsi indėlių galimybe dar labiau, - iki žemiau nei šiuo metu galiojančio -0,65 proc. lygio, tam, kad galėtų tinkamai apsaugoti kronos susiejimą su euru.
„Indėlių ir einamosios sąskaitos mechanizmai yra pinigų politikos instrumentai, o ne instrumentai, skirti paremti bankų pelningumą, – sakė L. Rohde‘ė – Einamosios sąskaitos mechanizmu siekiama užtikrinti, kad kasdieniai likvidžių aktyvų srautai būtų tvarkomi saugiai ir sklandžiai. Dabartinėmis aplinkybėmis einamosios sąskaitos mechanizmo išplėtimas sumažintų indėlių palūkanų normos poveikį pinigų rinkos palūkanų normoms. Todėl ženkliai išplėtus einamosios sąskaitos mechanizmą, reiktų mažinti indėlių palūkanų normą, idant būtų užtikrintas toks pat poveikis pinigų rinkos palūkanų normoms, kurios palaiko nustatytą valiutų keitimo kursą. Tad faktiškai nebūtų jokios naudos.“
Be to, L. Rohde‘ė atmetė mintį, esą bankai neuždirba pakankamai pinigų. 2012-2018 metų laikotarpiu Danijos bankai uždirbo apie 32 mlrd. JAV dolerių bendro pelno, palyginti su bendromis mažiau nei 590 mln. JAV dolerių išlaidomis minėtu laikotarpiu, sakė jis.
Pasak L Rohde‘ės, didžiausi bankai ir toliau džiaugiasi dideliu pelningumu. Jo manymu, viena iš priežasčių, lemiančių stabilius bankų pelnus, yra nedidelis paskolų nuvertėjimas. Centrinio banko valdytojas taip pat įsitikinęs, kad bankai neturėtų tikėtis atkartoti 2016-2017 metais pasiektą pajamų lygį, kai pelnas siekė istorines aukštumas.
„Finans Danmark“ vadovo Ulriko Nodgaardo teigimu, lobistų grupę nuvylė L. Rohde‘ės komentarai. Pasak U. Nodgaardo, jo organizacija „paragino“ centrinį banką išplėsti einamosios sąskaitos mechanizmą, siekiant „sušvelninti padėtį, kurioje šiuo metu atsidūrėme, kai bankų pelningumui daromas didžiulis spaudimas ir kai tokia situacija tęsiasi ilgą laiką“.
E. Nodgaardas aiškiai leido suprasti, jog nepasiduos. „Mes toliau tęsime dialogą su centriniu banku dėl situacijos pramonėje ir jos iššūkių“, – pabrėžė jis.
