Bolsonaras vyresnysis buvo vienas iš karštakošių kalnakasių, kurie iškentė žiaurias darbo sąlygas ieškodami turtų. Atogrąžų miškai taip pat nukentėjo, aukso besivaikantiems kalnakasiams negailestingai draskant Amazonę.
Būtent Brazilijos nacionalinės savivokos aspektas sulaukia didelio atgarsio iš prezidento. „Aukso kasyba – kaip silpnybė; ji yra kraujyje, – kalbėjo jis regiono kalnakasiams 2018 m. liepą išplatintame vaizdo įraše „YouTube“. – Jaučiamės labai skolingi stiprios dvasios žmonėms, tokiems kaip jūs.“
Aplinkosaugininkai dėl sunkios Amazonės miškų padėties kaltina Brazilijos prezidentą Jairą Bolsonaro, kuris žinomas kaip klimato kaitos skeptikas. Anot jų, būtent prezidentas miškininkus ir ūkininkus paskatino iškirsti ištisas miškų teritorijas ir tose vietose palikti pliką žemę. Prieš jo vykdomą aplinkosaugos politiką vyksta protestai tiek šalies viduje, tiek užsienyje. Gaisras Amazonės džiunglėse suvienijo įžymybes, tokias kaip aktorius Leonardas Di Caprio ir modelis Gisele Bundchen, kurie prašo pasaulio atkreipti dėmesį į katastrofą. Tačiau prezidento auklėjimas ir ankstyva karjera verčia manyti, kad jis neketina nusileisti. Iš tiesų, Jairas Bolsonaro‘as iš pradžių atsisakė Didžiojo Septyneto (G7) narių siūlomos 20 mln. dolerių pagalbos gaisrams gesinti, tuo pagilindamas ginčą su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu – pastarasis yra pareiškęs, kad G7 lyderiai privalo vertinti padėtį Amazonėje kaip „tarptautinę krizę“.
Nužengta per toli
Visi požymiai rodo, kad Brazilijos vyriausybė remia J. Bolsonaro‘ą šiuo klausimu, jeigu ne apskritai kiekvienu jo dygaus stiliaus aspektu. Administracijoje laikomasi sutarimo, neva E. Macronas peržengė ribą, kritikuodamas J. Bolsonaro‘ą dėl Amazonės, sakė trys pareigūnai, susipažinę su vyraujančiomis nuomonėmis Brazilijoje, nepanorę įvardinti savo pavardžių. Šiuo metu gaisrai, liepsnojantys Amazonėje, nėra daug didesni už tuos, kurie buvo užfiksuoti per ankstesnius sausros sezonus, teigia minėti šaltiniai.
E. Macronas turi „atsiimti užgauliojimus, nutaikytus prieš mane“, ir tik tada bus galima diskutuoti dėl pagalbos Amazonei, antradienį žurnalistams sakė J. Bolsonaro‘as, pridurdamas, kad piniginė parama kelia grėsmę Brazilijos suverenumui.
Tiek žavėjimasis savo tėvo žygdarbiais kalnakasyboje, tiek vėlesni kariuomenėje praleisti metai turėjo lemiamos įtakos prezidento požiūriui dėl Amazonės, susiformavusiam per daugelį metų. Septynioliktajame ir aštuonioliktajame amžiuje Portugalijos kariuomenė įkūrė fortus Amazonėje, sulig kuriais susiformavo tokie miestai kaip Belenas, San Luisas ir Manausas; tuo tarpu 19-ajame amžiuje generolas Claudio‘us Rondonas vadovavo karinėms misijoms, siekdamas užmegzti kontaktus su Amazonės gentimis, – būtent jo vardu buvo pavadinta viena iš šalies valstijų, Rondonija, šiuo metu niokojama gaisrų. Iš tikrųjų šių laikų Amazonė ypač išsiplėtė per karinę diktatūrą, 1964–1985 metų laikotarpiu.
Tas karinis palikimas lemia J. Bolsonaro įsitikinimą, esą regionas yra Brazilijos, ne pasaulio turtas; kad šalies ištekliai turėtų būti naudojami, ne paliekami žemėje; ir kad bet koks užsienio interesas kyla iš troškimo kontroliuoti Amazonės mineralinius turtus, o ne iš noro išsaugoti jos ekosistemą.
„Nepagrįsti išpuoliai“
Šiame kontekste E. Macrono pastangos primesti sprendimus Brazilijai iš išorės negalėjo nesukelti pasipiktinimo. Be abejo, J. Bolsonaro‘as atnaujino nesantaiką šią savaitę, skųsdamasis E. Macrono „nepagrįstais išpuoliais dėl Amazonės“, praėjus vos kelioms valandoms po piktos prancūzų prezidento reakcijos į J. Bolsonaro sviestas kandžias replikas apie jo žmoną.
J. Bolsonaro politika išlieka stebėtinai nuosekli jau ne vienus metus, bet ji vis ryškiau skiriasi nuo pasaulinės nuomonės; pastaruoju metu, kai klimato kaitos poveikis tampa vis labiau apčiuopiamas, atogrąžų miškų klausimas pasaulio politinės darbotvarkėje įgauna vis didesnio svarumo. Rizika, su kuria susiduria buvęs kariuomenės kapitonas J. Bolsonaro‘as, yra ta, kad kuo labiau jis spyriojasi ir piktinasi pasauline reakcija, tuo didesnė grėsmė kyla šalies ekonomikai dėl jo užsispyrimo.
„Prancūzija ir Arija peržengė leistinas ribas, pareikšdamos dėl galimo ES-Mercosur susitarimo nutraukimo, – sakė Brazilijos žemės ūkio ministrė Tereza Cristina Dias. – Brazilija nerimauja dėl kasmet įsiplieskiančių gaisrų. Sakyti, kad tai turi kažką bendra su Brazilijos produktais, – oportunistinis požiūris.“
Asmeninio pobūdžio nesantaika
Vis dėlto administracijos nuomonės dėl J. Bolsonaro agresyvių bei asmeninio pobūdžio išpuolių prieš E. Macroną skiriasi, teigia keli šaltiniai. Kai kurie jų tvirtina, esą jis praleido progą izoliuoti Prancūzijos prezidentą diplomatinėmis priemonėmis, atsižvelgus į Vokietijos bei Jungtinės Karalystės nenorą sieti prekybos susitarimus su aplinkosaugos politika.
Taip, reikia pripažinti, kad E. Marcono vidaus oponentai seniai kaltina jį arogancija. Anot vieno Brazilijos prezidento padėjėjo, diplomatinės pastangos užgesinti praėjusį penktadienį plykstelėjusio incidento padarinius subliuško, abiem lyderiams ir toliau viešai demonstruojant savo nesantaiką.
Kitas patarėjas, susijęs su prezidento kabinetu, teigė, kad nuosaikių pažiūrų administracijos politikai atsisakė savo ankstesnių pastangų mokyti J. Bosonaro diplomatinių subtilybių ar net elementaraus etiketo dėl jo audringų reakcijų. Dabar ministrai stengiasi vengti bet kokių pareiškimų, prieštaraujančių prezidentui.
J. Bolsonaro‘ui gresia tiek politiniai, tiek ekonominiai padariniai. Pirmadienį atlikta apklausa rodo, kad pritarimo prezidento pozicijai reitingai per vasario-rugpjūčio mėn. laikotarpį nukrito nuo 57,5 iki 41 proc. Respondentai jo vyriausybės aplinkosaugos politiką vertina kaip vieną iš blogiausių, tuo tarpu daugiau nei 93 proc. brazilų įsitikinę, kad išsaugoti aplinką yra „labai svarbu“.
Alsavimas į nugarą
Nepaisant J. Bolsonaro retorikos, yra ženklų, jog jo administracija galbūt jaučia vis didėjančią įtampą ir spaudimą. Laikinai atsisakęs savo įprastinės savaitinės tradicijos, „Facebook Live“ diskusijų, J. Bolsonaro‘as savo planus įveikti Amazonės atogrąžų miškuose siaučiančius gaisrus išdėstė nacionaliniame kreipimesi per televiziją – paskelbti ekstremaliąją padėtį regione, nusiųsti kariuomenę degantiems Amazonės miškams gesinti, skirti kovai su gaisrais lėšų.
Ir vis dėlto jis nesijaučia izoliuotas dėl savo požiūrio į situaciją Amazonėje. Jo poziciją palaiko kariškiai, kurie sudaro beveik trečdalį jo kabineto, ir daugelis jį remiančių civilių – dalis iš pastarųjų mano, kad bet kokios „ekonominės nelaimės“, susijusios su tarptautinėmis sankcijomis, yra priimtina kaina už galimybę apginti Brazilijos suverenumą.
„Brazilija yra pavyzdys pasauliui, – antradienį tviteryje rašė generolas Augustas Heleno‘as, institucinio saugumo ministras. – Mūsų tauta žino, kad Brazilijos Amazonė priklauso mums ir kad jos turtai bus naudojami, tvariomis priemonėmis, mūsų interesais.“
