32 metų Nairobio taksistas atstovauja naujam mobiliųjų pinigų rinkos frontui – visatai, kurioje bankininkystė atliekama telefonu. Dėl jos paplitimo skolintis tampa paprasčiau nei kada nors anksčiau, patogumas ir poreikis žengia koja kojon ir sukuriamas tokio lygio stresas, kokį gali sukelti tik gniuždanti skola.

Kenijoje, kuri tapo Afrikos finansinių technologijų pioniere, šiuo metu daugiau žmonių laiko pinigus telefonuose nei bankuose. Beveik penktadalis mobiliosios bankininkystės paskolų gavėjų pernai neįvykdė įsipareigojimų – kaip ir J. Barasa, negrąžinęs trijų skirtingų kreditų. Jis viliasi, kad draugai ir šeimos nariai padės kaip nors sumokėti tuos 22 000 šilingų (213 dolerių).

„Mobiliąsias paskolas lengva gauti ir tai sukelia priklausomybę, – prisipažino J. Barasa, paprašęs neskelbti jo vardo. – Man reikia naujos pradžios, bet kol kas jos nesimato.“

Mikrokreditai kažkada atrodė geroji naujiena. Muhammadas Yunusas 2006 m. – likus metams iki „iPhone“ pristatymo – laimėjo Nobelio taikos premiją už šios novatoriškos idėjos įgyvendinimą Bangladeše: vos 10 dolerių paskolos labiausiai pravertė moterims verslininkėms, kurios buvo pernelyg neturtingos, kad galėtų kreiptis į bankus. Kenija užsibrėžė tikslą suteikti visuotinę prieigą prie finansinių paslaugų – o įgyvendinti šį pažadą padėjo išmaniųjų telefonų revoliucija.

Foto: Bloomberg

Užsachario Afrika pasirodė esanti pati pelningiausia rinka mikrokreditams, dalijamiems naudojant mobiliuosius įrenginius. 2018 m. regione buvo 395,7 milijonai, arba beveik pusė visų pasaulio mobiliųjų pinigų sąskaitų; 26,8 milijardai išdalytų dolerių sudaro du trečdalius visų operacijų, teigia GSMA, kuri atstovauja 750 mobiliojo ryšio operatorių visame pasaulyje.

Artimiausia Afrikos konkurentė yra Azija, kur tokie sandoriai, remiantis Pasaulio banko duomenimis, sudaro apie 7 proc. visos ekonomikos, lyginant su maždaug 10 proc. Užsachario Afrikoje. Likusiame pasaulyje mobilieji kreditai sudaro mažiau nei 2 proc. ekonomikos.

Kenijoje, kur yra daugiau nei 50 mobiliųjų skolintojų, siūlančių nuo 10 iki 400 dolerių dydžio kreditus, pareigūnai bando pričiupti šį verslą, klestintį nuo 2016 m., kai buvo priimtas įstatymas, nustatantis viršutines palūkanų normas, kad sumažėtų skolinimosi išlaidos. Bankai ėmė daugiau investuoti į valstybės skolas ir sugriežtino savo standartus, pasiųsdami mažus neapdraustus skolininkus tiesiai mobiliesiems kreditoriams į nasrus.

Foto: Bloomberg

Mobiliųjų pinigų operatoriai „neturėtų skolinti pinigų tokiu mastu, kokio patys nebepajėgia sukontroliuoti, – teigia Christophe'as Meunier, vyresnysis partneris iš „Delta Partners Group“, konsultuojančios technologijų ir žiniasklaidos įmones. – Jie turėtų būti skatinami kontroliuoti skolinimąsi per platformą.“

Pati smarkiausia jėga šiuo metu yra „M-Pesa“, „Vodafone Plc“ padalinio „Safaricom“ mokėjimo platforma. Pradėta vystyti daugiau nei prieš dešimtmetį, „M-Pesa“ tapo revoliucinga paslauga, kurią naudoja daugiau nei 22 milijonai žmonių, pervesdami pinigus ir pirkdami viską, ko užsigeidžia: nuo maisto prekių iki elektroninės prekybos tinkle „Alibaba“ parduodamų niekniekių. Kredito perviršio paslauga, vadinama „Fuliza“, per tris mėnesius nuo jos pristatymo lapkričio mėnesį užfiksavo sandorius, kurių bendra vertė siekia 29 milijardus šilingų.

„M-Pesa“ („M“ žymi paslaugos mobilumą, o „Pesa“ svahilių kalba reiškia pinigus) suteikia skaitmeninę piniginę „Safaricom“ telefonų turėtojams. „Safaricom“ atstovas teigė, kad ši paslauga „per pastaruosius penkerius metus suteikė prieigą milijonams kenijiečių“ ir pridūrė, kad beveik pusė banko sąskaitų yra mobiliosios.

„Įnešti“ ar „pasiskolinti“ – šiuos pasirinkimus galima aktyvuoti „M-Pesa“ piniginėje. Tada esi nukreipiamas į „M-Shwari“ – mobiliosios bankininkystės įmonę, tarpininkaujančią Afrikos komerciniam bankui ir „Safaricom“. Didžiausias Kenijos skolintojas „KCB Group Plc“ taip pat prisijungė prie „Safaricom“ ir pradėjo teikti antrąją skolinimo paslaugą „M-Pesa“ piniginėje. CBA ir KCB atstovai iš karto neatsakė į el. laišką su prašymu pakomentuoti.

„M-Shwari“ per mėnesį ima 7,5 proc. nuo pasiskolintos sumos. Šį tarifą galima palyginti su komercinių bankų metinėmis paskolų palūkanų normomis, kurios siekia apie 13,2 proc. Skolininkų santaupos įšaldomos ir apie juos pranešama kredito informacijos biurui.

Yra ir tokių finansų kompanijų, kaip „Alphabet Inc.“ remiama „Tala“, kuri pritraukia pinigus iš investuotojų. „Tala“, kurios didžiausia rinka yra Kenija, per pastaruosius penkerius metus išmokėjo 750 milijonų dolerių kreditų (nuo 10 iki 300 dolerių dydžio), teigia bendrovės Rytų Afrikos augimo vadovas Ivanas Mbowa. Jos klientai skolinasi terminui nuo 21 iki 30 dienų ir moka net 15 proc. palūkanų. Toks tarifas atspindi netradicinius kredito patikrinimus: pavyzdžiui, informacija gali būti išgauta socialinėje žiniasklaidoje, įvertinant valgymo ir apsipirkimo įpročius.

Foto: Bloomberg

Vartotojų skolos didėjimas neišvengiamai turi ir tamsiąją pusę. Centrinio banko duomenimis, bankų išdalintos paskolos pernai padidėjo 5 proc. iki 2,5 trilijono šilingų, o neveiksnios paskolos pakilo 27 proc. iki 298 milijardų šilingų. Du trečdaliai Kenijos skolininkų patiria skolos stresą – tie, kurie pakliuvo į skolinimosi spiralę, arba tie, kuriems tenka parduoti turtą arba sumažinti išlaidas maistui, kad galėtų grąžinti kreditus, – teigia „FSD Kenya“, „Bill & Melinda Gates Foundation“ remiamas finansinio įtraukimo advokatas.

„Man neramu, kad Kenijos viduriniosios klasės kreditų vartotojai taip pat gali įsisukti į skolos augimo ciklą“, – sako FSD tyrimų vadovė Amrik Heyer. Turint omeny pažeidžiamus žmones, įskaitant jaunus ar neturtingus gyventojus, „kurie skolinasi tam, kad išgyventų, skaitmeninis kreditas gali sunaikinti tą pačią rinką, kuri jį maitina“.

Viskas nėra taip blogai, kaip atrodo, sako I. Mbowa. „Mūsų mokesčiai turėtų būti vertinami kaip bendros skolinimosi išlaidos, o ne metinės palūkanos“, – sakė jis per interviu savo biure šeštajame aukšte Nairobyje. Kai kurios „Tala“ paskolos grąžinamos per kelias dienas.

Valdžia labiausiai nerimauja dėl nereguliuojamų finansų bendrovių, suteikdama joms daugiau laisvės kainų nustatymo ir skolos surinkimo praktikoje. Kai kurie skolintojai agresyviai spaudžia skolininkus, ragindami draugus ir giminaičius priversti juos sumokėti.

Tai kreditų rykliai ant „steroidų“, gegužės mėnesį sakė centrinio banko valdytojas Patrickas Njoroge'as, kalbėdamas apie būtinybę prižiūrėti skaitmeninius mikrokreditorius. „Reikalingas tinkamas reguliavimas.“