Deja, išsamus, su konkrečiomis įžvalgomis nenumatytų atvejų planas yra prabanga, kurią sau leisti gali ne visos įmonės. Be to, toks planas neišsprendžia ir klausimo, kaip viena ar kita įmonė įveiktų iššūkius, jeigu pasitraukimas be sutarties sugniuždytų ekonomiką.
„Bloomberg“, atlikusi kruopštų įmonių finansinių rezultatų tyrimą, išskyrė šešias bendroves, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama viešai, – įmones, pasivadinusias „atspariomis „Brexit“ arba „beveik atspariomis“.
Tai sveikatos priežiūros priemonių tiekėja „Primary Health Properties Plc“; turto valdymo įmonė „Rathbone Brothers Plc.“; maisto gamintoja „Cranswick Plc.“; pramoninio nekilnojamojo turto įmonė „Stenprop Ltd.“; „Lloyd’s of London“ ir mokėjimo technologijų tiekėja „Net 1 UEPS Technologies Inc.“.
Jų pasitikėjimas siejamas su nišiniais produktais, kuriais jie prekiauja, taip pat su vidinėmis JK tiekimo grandinėmis (o tai reiškia mažesnes rizikas, jei staiga iškiltų tarifinės kliūtys) arba su nusiteikimu išlikti tuose ES centruose, kuriuose išnyks netikrumas dėl reguliavimo barjerų.
Jos nėra vienintelės, kurios siunčia žinutes, raginančias nusiraminti. Daugumai finansinio pasaulio dalyvių tenka pasiruošti blogiausiam scenarijui, įskaitant tokias milžines kaip „Barclays Plc.“, „HSBC Holdings Plc.“ ir „Royal Bank of Scotland Group Plc.“.
Kitose pramonėse jaučiamas nerimas ir susierzinimas.
„Pasitraukimas iš ES be sutarties nėra mums mirtinas dalykas, bet tai iš tiesų erzina“, – praėjusią savaitę sakė Vokietijos „Volskwagen AG“ priklausančios prabangių automobilių „Bentley“ gamintojos vadovas.
Mažmenininkei „Next Plc.“„Brexit“ be susitarimo scenarijus reiškia tik „lengvą sutrikdymą“, pažymi įmonės generalinis direktorius Simonas Wolfsonas. Ar tai pernelyg didelis pasitikėjimas savimi, ar tik racionalus planavimas?
Bendrovės dažnai vardija tris rizikas, susijusias su „Brexit“: tarifinius barjerus, netarifines arba reguliavimo kliūtis ir logistikos problemas, tokias kaip krovinių sulaikymas uostuose.
„Next“ apskaičiavimais, 20 mln. svarų (24 mln. JAV dolerių) papildomų sąnaudų, susijusių su importu, prilygsta 0,5 proc. drabužių produkcijos kainų padidinimui. Chemikalų gamintoja „Croda International Plc.“ tarifų poveikį vertina „ne daugiau kaip dešimt milijonų“ suma, kaina, kurią ji iš dalies padengs pati, o iš dalies perkels ant pirkėjų pečių.
Bendrovės, gaminančios aukštesnės klasės produktus, pavyzdžiui, 200 000 dolerių kainuojančius „Bentley“, įsitikinusios, kad galės įtikinti pirkėjus sumokėti daugiau, jei jų sąnaudos padidėtų.
Netgi iškilus pavojui dėl griežtesnio reguliavimo ir kitų su tarifais nesusijusių pokyčių, kai kurie įmonių vadovai vis tiek nusiteikę optimistiškai. Pavyzdžiui, „Croda“ vadovybė teigia pasirengusi perregistruoti savo produkciją ES, pasitraukimo be sutarties atveju. „Next“ teigimu, nėra jokios priežasties, kodėl įvedus nepriklausomą jos gaminių testavimą, jie staiga taptų nepriimtini reguliuotojams iš Briuselio.
Kilus susirūpinimui, jog staigių Junginės Karalystės ir Europos Sąjungos skyrybų atveju, iškart gali sutrikti logistikos sistema, optimistiškiau nusiteikę britų įmonių vadovai prabilo apie prekių atsargų kaupimą ir alternatyvių tiekimo maršrutų ieškojimą. Kai kurios bendrovės teigia sukaupusios šešių mėnesių vertės prekių, paprastai tiekiamų iš Europos, atsargų.
„Bentley“ ir „ Next“ tikina galėsiančios išvengti perpildyto maršruto Doveris-Kalė, tuo atveju, jei jis būtų sutrikdytas. „Manęs per daug negąsdina „Brexit“ be sutarties“, – sako S. Wolfsonas.
Tačiau svarbu atminti, kad visi šie parengiamieji darbai kainuoja (ir kad S. Wolfsonas yra konservatorių partijos rėmėjas ir aktyvus pasitraukimo iš ES šalininkas). Atidžiai panagrinėjus bendrovės „Next“ vienuolikos puslapių „Brexit“ nenumatytų atvejų planą, publikuotą pernai, matyti, kad siekiant sušvelninti padarinius ruošiama nauja, nuodugniai apsvarstyta struktūra. Ji įkūrė įmonę Vokietijoje, per kurią ketina perkelti didesnę dalį Europos pardavimų, ir juridinį subjektą Airijoje, skirtą užsakymams toje rinkoje vykdyti.
Vis dėlto milijonų skyrimas nenumatytų atvejų planams neatsiejamas nuo investicijų atidėjimu ar kainos perkėlimu tiekėjams arba pirkėjams. Kai kurios bendrovės gali tokią naštą pakelti lengviau nei kitos. Pavyzdžiui, „Westley Group“ įmonei, nedidelei liejimo ir inžinerijos grupei, 2 mln. svarų vertės ES užsakymų praradimas, susijęs su Brexit“, pernai prilygo 7 proc. jos uždirbamų pajamų. Tai išties ženkli suma.
Ir net sugebėjimas atlaikyti juodžiausius sunkių skyrybų su Europa padarinius nebus daug vertas, jei Jungtinės Karalystės ekonomikos padėtis pablogės. Investuotojai, be abejonės, palankiau nusiteikę stambaus kapitalo, tarptautiniu mastu diversifikuotų „FTSE 100“ įmonių atžvilgiu, nei tų, kurios daugiausia uždirba iš savo pardavimų Britanijoje.
Aukščiau pateiktoje diagramoje matyti 13 proc. praėjusių metų veiklos rodiklių atotrūkis, lyginant britų eksportuotojų (uždirbančių didžiąją savo pajamų dalį užjūrio rinkose) ir britų įmonių, orientuotų į šalies vidaus rinką, rezultatus. Įdomu pažymėti, kad pastaroji grupė apima bendroves, kurios tvirtina gerai pasirengusios, pavyzdžiui, tokios kaip „Barclays“.
Bet yra vienas dalykas, kurio įmonių vadovai nepajėgūs sukontroliuoti, – tai pačių investuotojų nenumatytų atvejų planai.
