„Prieš dvidešimt ar trisdešimt metų naftos sektorius tarp studentų buvo akivaizdžiai populiarus, bet pastaruoju metu į jį veržiasi daug mažiau žmonių, – interviu sakė R. Paveris. – Anksčiau nemažai universiteto absolventų ėjo dirbti į BP ir „Shell“, daug daugiau nei dabar.“

Ištisus dešimtmečius tiksliųjų mokslų ir inžinerijos specialistų-absolventų pasirinkdavo gerai pramintą taką iš garsiausių JK universitetų į naftos-dujų pramonę, papildydami kvalifikuotą darbo jėgą, būtiną norint atrasti ir plėtoti išteklius visame pasaulyje. Pastaraisiais metais talentingų darbuotojų srautas smarkiai sumažėjo, ir tokia tendencija iškėlė esminių klausimų dėl pramonės, kuri tebėra esminis pasaulio ekonomikos sraigtas.

Nuosmukis prasidėjo po 2014 metų, kai naftos kaina ėmė sparčiai kristi, ir naftos pramonė neteko daug darbo vietų. Bendrovės apribojo absolventų įtraukimą į darbo rinką, naujai samdomų darbuotojų skaičius per dvejus metus sumažėjo perpus.

Vis dėlto istorija sulig tuo nesibaigė. Žaliavinės naftos kainos atsigavo, o pramonė vėl ėmė stotis ant kojų, tačiau britų absolventų, žengiančių į sektorių, skaičius ir toliau mažėjo, nukritęs iki žemiausio lygio nuo 2012 metais pasiektų rekordinių aukštumų. Vis daugiau atsiranda ženklų, jog kitados pageidautina pramonė jau toli gražu nėra tokia pat darbdavė, kokia buvo anksčiau.

Nerimas dėl ateities

„Žmonės nerimauja, kad ateityje, pasitraukiant nuo iškastinio kuro, nebebus tiek pat siūlomų darbo vietų, ypač su geologija susijusiame sektoriuje, – sakė K. Paveris. – Naftos bendrovėms mažiau aptinkant išteklių ir vengiant investuoti tiek daug lėšų į žvalgymą, darbuotojai nerimauja dėl pramonės ateities, baiminasi, kad šis sektorius jau nebebus toks perspektyvus.“

Pramonė susiduria su rimtais darbo samdos iššūkiais visame pasaulyje. Apžvalgoje, kurioje buvo apklausti 33 000 žmonių iš naftos bei dujų sektoriaus ir kurią atliko „oilandgasjobsearch.com“ ir „NES Global Talent“, beveik 90 proc. respondentų teigė, kad kvalifikacijos trūkumas kenkia produktyvumui ir kad spragos didėja kiekviename pramonės sektoriuje.

Siekdamos su tuo kovoti, įmonės ne tik siūlo didelę pradinę algą, kad pritrauktų absolventus, – jos žengia kur kas toliau. Kai kurios iš jų pradeda rengti talentingus studentus, dar šiems nebaigus studijų universitete. Remiantis Oksfordo universiteto svetaine, BP siūlo 3000 svarų (3 600 JAV dolerių) per metus stipendijas tiksliųjų mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos mokslų universiteto studentams, o baigiantis studijoms šių studentų jau lauka interviu dėl darbo.

Bet tokių paskatų ne visada užtenka, norint pritraukti talentingiausius darbuotojus. Didžiųjų naftos bendrovių sąsajos su klimato kaita bei žala aplinkai akivaizdžiai atsiliepia absolventų verbavimui, teigė Lucy Williams, „Rockhopper Exploration Plc.“ gyvosios gamtos mokslų vadovė ir JK Geologijos draugijos naftos grupės pirmininkė.


Nusigręžimas

„Universitetų naftos kursų organizatorių prašoma iš jų pavadinimo išbraukti žodį „nafta“, nes į naftą žiūrima lyg į kokį velnią, – interviu sakė L. Williamsas. – Manyčiau, kad yra žmonių, kurie savo studijų pradžioje ima ja domėtis, bet vėliau nusigręžia.“

Remiantis „Higher Education Statistics Agency“ (Aukštojo mokslo statistikos agentūra) surinktais duomenimis, absolventų, nuėjusių dirbti į naftos bei dujų žvalgymo sektorių 2017 metais, skaičius buvo mažiausias nuo 2012 metais pasiekto rekordo, – per ketverius metus jis sumažėjo net 61 procentu. „Trendence U.K.“, mokslinių tyrimų įmonė, nustatė, kad 91 proc. apklaustų studentų rūpi įsidarbinti bendrovėje, kurioje laikomasi verslo etikos, o 67 proc. studentų įsitikinę, kad dirbti įmonėje, kuri prisideda prie klimato kaitos, yra „neetiška“.

„Aplinkosaugos aspektai yra svarbiausias veiksnys, atbaidantis žmones dirbti energetikos pramonėje, – sakė Mančesterio universiteto geofizikos profesorius Madsas Huuse‘as. – Nemažai gyvosios gamtos mokslų studentų Jungtinėje Karalystėje nedirba pramonėje, jie dirba draudimo bendrovėse bei bankuose. Vos prieš kelerius metus nafta buvo komerciškai patrauklus produktas, orientuotas į pardavimus. Dabar toks jo patrauklumas mažėja.“

Kai kurios naftos bendrovės, siekdamos išspręsti darbuotojų samdos problemą, mėgina savo viešam įvaizdžiui suteikti naujo spindesio. Pavyzdžiui, Connoras Tannas, petrofizikas ir „duomenų revoliucionierius“ BP bendrovėje, jau pagarsėjo kaip naujas bendrovės skatinimo ir reklamavimo kampanijų veidas, siekiantis įrodyti, kad bendrovė mąsto apie ateitį.

26-erių metų C. Tannas – jaunas darbuotojas pramonėje, kurios darbuotojų vidutinis amžius siekia 42,2 metų, rodo prekybos organizacijos „Oil and Gas U.K.“ atlikta ataskaita. Pagal BP kuravimo programą jis bendrauja su aukščiausio rango įmonės vadovais, įskaitant ir Bernardą Looney‘į, kuris tikisi išmokti, kaip išlaikyti universitetų absolventus, kad šie nesusigundytų veikiau pereiti į madingesnius startuolius ar technologijų milžines, tokias kaip „Facebook Inc.“.

Siūlydama dosnų atlyginimą bei lengvatas, naftos milžinė BP galėtų pagrįstai tikėtis savo galimybėmis išsaugoti jo paslaugas ilgą laiką. Tačiau neseniai B. Looney‘is užsiminė nerimaujantis, jog bendrovė praras tokius specialistus kaip C. Tannas, jeigu nesuras būdų įkvėpti jiems entuziazmo dėl siūlomos karjeros.

„Jaunieji pretendentai į darbo vietas drąsiai išsako savo norą dalyvauti operacijose pereinant prie naujos energetikos sistemos ir siekti pokyčių atremiant iššūkius, su kuriais susiduria pasaulis“, – sakė BP atstovė spaudai. Bendrovei nėra sudėtinga pritraukti absolventus ar stažuotojus ir paskatinti juos pretenduoti į darbo vietą, pridūrė ji.

Naftos bendrovių iššūkiai, susiję su darbuotojų samda, gali sustiprėti, pramonei atsigaunant finansiškai po kainų nuosmukio; 2016 metų sausį tarptautinė „Brent“ naftos kaina smuko iki beveik žemiausio lygio per trylika metų, žemiau nei 28 JAV dolerių už barelį ribos. Pirmąjį šių metų pusmetį „Brent“ kaina vidutiniškai siekė virš 66 dolerių už barelį. Nors samdomų darbuotojų skaičius turėtų vėl pradėti augti, absolventai gali nebeužpildyti spragos, atsivėrusios dėl metai iš metų naikinamų darbo vietų ir išlaidų varžymo.

„Nuo pastarosios griūties, dauguma vyresnio amžiaus žmonių susimąstė: „Po paraliais, verčiau eisiu žaisti golfo ir atsiimsiu savo pensinį paketą, – kalbėjo Aberdyno universiteto profesorius Johanas Howellas. – Dėl to apačioje susidaro vakuumas. Bendrovė mėgins pasamdyti naujų darbuotojų, ir aš nesu įsitikinęs, kad jiems pavyks užpildyti šią nišą.“