Tačiau nebūtina šauktis Mao, kad suprastum, kodėl dauguma produkcijos paprastai būna centralizuota. Gamyba dažniausiai telkiasi aplinkui fabrikus įkurtuose miestuose, o šiuos miestus jungia keliai ir geležinkeliai. Plėtrai būtina infrastruktūra – fabrikai turi gabenti žaliavas ir detales bei išvežti pagamintas prekes, o darbuotojai turi keliauti iš namų į darbą.

Elektros energija, nuotekų sistema, plačiajuostis internetas ir infrastruktūra būtini tiek biurams, tiek gamykloms. Geras transportas yra svarbus dėl subtilesnių priežasčių – pardavėjai ir rinkodarininkai netoliese esančiose vietovėse gali lengviau pajusti paklausą, o inžinieriai ir kiti žinių darbuotojai gali lengviau bendrauti ir keistis idėjomis.

Tikriausiai dėl šios priežasties turtingiausios pasaulio šalys yra tos, kurios turi veiksmingą centralizuotą vyriausybę, skiriančią laiko ir pinigų infrastruktūros tinklų kūrimui. Bet kuriame valstybių su geriausiais keliais, tuneliais, uostais ir elektros tinklais sąraše dominuoja turtingiausios šalys – Šveicarija, Japonija, Prancūzija ir JAV. Turbūt todėl Kinija, kuri didelę savo ekonominės produkcijos dalį investuoja į infrastruktūrą, taip greitai auga ir industrializuojasi.

Bet tai taip pat reiškia, kad šalys, neturinčios kompetentingos centrinės vyriausybės, turi bėdų. Problema ypač aktuali Afrikoje, kur politinis stabilumas iki šiol buvo sunkiai pasiekiamas. Korupcija – taip pat didelė kliūtis infrastruktūrai. Tačiau net ir šalys su stabiliomis, centralizuotomis sistemomis gali susidurti su sunkumais, kurdamos pasaulinio lygio kelių ir tranzito sistemas – tai liudija Indija, kurios neišvystyta infrastruktūra nuo seno buvo laikoma kliūtimi pasivyti kaimyninę Kiniją.

Pastaruoju metu Indijai sekasi šiek tiek geriau – padidėjo išlaidos keliams, pasitaisė jų kokybė, tačiau žemės įsigijimo kaštai tebėra pagrindinė kliūtis plėtrai, o korupcija tebėra gyvas visuomenės skaudulys.

Infrastruktūros problema ilgainiui taps ne tokia sunki, kai neturtingos Afrikos ir Pietų Azijos šalys sugalvos, kaip pagerinti valdymą, efektyviau paskirstyti lėšas ir sumažinti išlaidas. Be to, šiuo metu randasi dar viena jėga, kuri galėtų palengvinti šalių vystymosi procesą: technologija. Įvairios reikšmingos inovacijos dabar leidžia gamybą patikėti fragmentuotoms, geografiškai izoliuotoms sistemoms.

Pirmąja tokia technologija, žinoma, tapo mobilieji telefonai. Leisdami siųsti informaciją dideliais atstumais be kelių, telefono linijų ar plačiajuosčio interneto ryšio, mobilieji telefonai greitai keičia Afriką. Jau dabar mobiliųjų telefonų skvarba yra labai aukšta.

Savo ruožtu buvo pertvarkytas ir žemės ūkis – mobilieji telefonai leidžia ūkininkams prekiauti ir sužinoti apie kainas, gauti orų prognozes ar įsigyti draudimą bei kitas reikalingas finansines paslaugas nepaliekant savo dirbamų laukų. Finansai taip pat keičia Afriką, kuri dabar yra pasaulinė mobiliosios bankininkystės lyderė.

2018 m. „McKinsey“ ataskaita pavadino Afrikos mobiliųjų finansinių technologijų sektorių „inovacijų židiniu“, o „Brookings Institution“ pranešime teigiama, kad informacinių technologijų paslaugos gali tapti reikšmingu jaunųjų Afrikos darbuotojų užimtumo šaltiniu.

Antroji svarbi technologija – saulės energija. Nors ji pigiausia tada, kai gaminama dideliu mastu, iš tiesų tai nėra būtina – ant stogo esančios saulės baterijos jau dabar leidžia daugeliui pastatų palikti centrinį tinklą. Šalyse, kur tokio tinklo nėra arba jis yra fragmentuotas ir nepatikimas, ant stogo renkama saulės energija gali būti tokia pat reikšminga, kokia buvo anglies energija ankstesnėse plėtros bangose.

Saulės energija ne tik leidžia gamykloms veikti be centralizuotų elektros tinklų ar brangių generatorių, bet ir padeda generuoti naujas darbo vietas; jau dabar kai kurie vertinimai liudija, kad darbo vietų alternatyvios energijos sektoriuje į pietus nuo Sacharos yra ne mažiau, nei tradiciniame energetikos sektoriuje. (Ir visa tai, be abejo, dar ir naudinga aplinkai.) Patobulinta baterijų technologija, leidžianti lengviau transportuoti ir kaupti elektros energiją, šią tendenciją tik pastiprina.

Trečioji potencialiai naudinga technologija yra 3D spausdinimas. Turtingose šalyse, kur paprastai yra pigiau užsisakyti reikiamas dalis, nei pasigaminti jas patiems, 3D spausdinimas dažniausiai naudojamas nišinėse srityse – tokiose kaip greitas prototipų kūrimas. Tačiau regionuose, kuriuose kelių transportas lėtas ir nepatikimas, o regioninių tiekėjų gali ir visai nebūti, fabrikams gali būti patogiau reikalingus komponentus tiesiog atsispausdinti 3D formatu.

Kitaip tariant, technologinė revoliucija gali pakeisti gamybos tinklus. Tai nereiškia, kad infrastruktūra kada nors neteks svarbos, tačiau būtų galima sumažinti būtiniausius jos reikalavimus, norint pradėti plėtros procesą neturtingoje šalyje ar regione. Su kita industrializacijos banga Afrikoje ir Pietų Azijoje tikriausiai bus galima pamatyti dar daugiau gamyklų ir biurų, kuriuos palaikys klestintis informacinių technologijų paslaugų sektorius. Inovacijos magija gali padėti sugrįžti ir kiemo industrijai.