Šis sunkumas taip plačiai pagarsėjęs, kad apie jį rašomos populiarios knygos. Toks valdymo subalansavimo aktas gali būti dar griežtesnis technologijų srityje. Jei kompanija valdo lėtai augantį ar mažėjantį technologinį turtą, ji neretai paprasčiausiai numiršta arba ją perima privataus kapitalo įmonė.
Vis dėlto panašu, kad „Facebook Inc.“ visai sumaniai tvarko savo turbūt vienintelį nykstantį turtą – pagrindinį socialinį tinklą, investuodami į kitą nuosavybę, kaip antai „Instagram“ ir asmeninių vaizdinių dienoraščių formatą.
Reklaminiai skelbimai pagrindiniame „Facebook“ socialiniame tinkle ir „Instagram“ kurį laiką turbūt ir toliau teiks didžiąją pajamų dalį. Tačiau kompanija nėra akla. Pagrindiniam socialiniam tinklui tampa vis sunkiau pritraukti naujų vartotojų, todėl kyla pagrindo manyti, kad pajamų augimas iš to, ką pati įmonė vadina „mėlynąja programėle“, ilgainiui mažės.
Trečiadienį „Facebook“ pranešė, kad pagrindinio socialinio tinklo ir „Messenger“ programos vartotojų skaičius per antrąjį ketvirtį padidėjo iki 1,6 milijardo žmonių, o pernykštis 8 proc. augimo tempas yra antras lėčiausias kompanijos istorijoje. (Pirmąjį ketvirtį augimas buvo dar šiek tiek lėtesnis.) Europoje, JAV ir Kanadoje – kurios kartu sudėjus atneša maždaug tris ketvirtadalius „Facebook“ ketvirčio pajamų – vartotojų skaičius nejuda iš vietos jau beveik dvejus metus.
Tiksliai nurodyti pagrindinio socialinio tinklo pajamų augimo, lyginant jį su kitomis „Facebook“ internetinėmis paslaugomis, nėra įmanoma, tačiau akivaizdu, kad „Facebook“ supranta, jog kitos jų valdomos programos, tokios kaip „Instagram“ ir „WhatsApp“, pamažu pervilioja žmones iš klasikinio „Facebook“. Tai reiškia, kad ateityje bendrovės pajamų augimo galima bus tikėtis iš kitų programų, bet ne iš pagrindinio socialinio tinklo.
„Facebook“ garbei reikia pasakyti, kad kompanija laikosi gana ramiai ir nesikarščiuoja dėl to, kad jos pagrindinis socialinis tinklas pamažu tampa anglies atitikmeniu energetikos pramonėje. Jis jau nebėra ateitis. Tai turtas, kuriam pradėjus mažėti reikės sumanaus valdymo.
Markas Zuckerbergas ir jo kompanija sunkiai triūsia, investuodami pinigus į naujų didelių projektų kūrimą. Veiklos sąnaudos antrąjį ketvirtį didėjo sparčiau nei pajamos penktą ketvirtį iš eilės, nes „Facebook“ pumpuoja pinigus į televiziją imituojančios programos „Watch“ vaizdų programavimą, kompiuterių centrus, palaikančius tokius daug duomenų reikalaujančius produktus, kaip tas pats „Watch“ ir „Instagram“ istorijos, bei samdo vis daugiau žmonių, kad šie prižiūrėtų interneto veiklos srautus.
„Facebook“ vadovai trečiadienį investuotojams taip pat pasakė, kad JAV Federalinės prekybos komisijos nustatyti su privatumu susiję pakeitimai padidins „Facebook“ išlaidas ir pabrangins naujų produktų įvedimą.
Šiuo metu „Facebook“ investuotojai tebėra apsišarvavę kantrybe ir leidžia kompanijai gausiai leisti pinigus, tačiau M. Zuckerbergas žino, kad kantrybė turi ribas. Prieš keletą mėnesių investuotojams jis gudriai užsiminė manantis, jog svarbu, kad išlaidų augimas vėl atitiktų pajamų tempą. „Facebook“ vadovai trečiadienį atsisakė pakartoti šį pažadą.
Tokia manipuliacija – darant prielaidą, kad investuotojai sutiks ją „praryti“ – iš esmės suteikė „Facebook“ metus ar netgi daugiau laiko pašėlusiai leisti pinigus, kad sugalvotų, kaip padaryti „Instagram“ dar sėkmingesnį ir kaip sujungti visų programų karkasus, kad „Facebook“ taptų internetinio bendravimo supertvirtove ir galbūt surinktų dar daugiau duomenų apie vartotojus, kol šie naršo po visas jai priklausančias programas.
Kurį laiką nebus iki galo aišku, ar „Facebook“ iš naujų funkcijų, tokių kaip pokalbių programos ir „Instagram“ pirkimai bei istorijos, pavyko užsidirbti tiek, kiek kišant reklaminius skelbimus į nuolat pliaupiantį „Facebook“ socialinio tinklo srautą. Bet pagirkime „Facebook“ už tai, kad ryžosi tam, ko nesugebėjo daugelis pirmtakų: neleisti subyrėti lėtėjančiam projektui ir tuo pačiu kurstyti daug žadančius.
