Prognozuoja dar vieną karščio bangą: šią savaitę Europą paralyžiuos 40 laipsnių pekla

Europos laukia antroji karščio banga šią vasarą, praėjus vos keletui savaičių po rekordiškai karšto birželio: žemyne didėja susirūpinimas dėl klimato kaitos ir ekstremalių oro sąlygų augimo.

Šiaurės vakarų Europos gyventojams teks ieškoti būdų atsivėsinti, nes Londoną, Briuselį ir Amsterdamą netrukus užgrius karšto oro srautas iš Pirėnų pusiasalio, o temperatūra maždaug 10 laipsnių Celsijaus viršys vidutinę. Tikėtina, kad ketvirtadienį Londonas sumuš rekordinę liepos temperatūrą – 36,7 laipsnius Celsijaus, o Paryžius tą dieną sulauks daugiau nei 40 laipsnių karščio. Prancūzija, Ispanija ir Vokietija jau paskelbė įspėjimus dėl galimo miškų gaisringumo, nes mediena perdžiūvusi.

„Turėtume sulaukti vienos iš intensyviausių pastarųjų metų karščio bangų, – pirmadienį telefonu sakė Vokietijos nacionalinio orų prognozuotojo „Deutscher Wetterdienst“ atstovas spaudai Andreasas Friedrichas. – Šią savaitę didžiumoje šalies teritorijų sulauksime griežčiausių įspėjimų apie galimus miško gaisrus.“

Karščio banga ir saulėti orai šią savaitę nulems, iš kur Europa gaus žymią dalį elektros energijos, žemynui vykdant precedento neturintį perėjimą prie atsinaujinančios energijos šaltinių. Remiantis „The Weather Co.“, šią savaitę tiek Vokietijoje, tiek Ispanijoje prognozuojamas didelis ir labai didelis saulės energijos generavimo potencialas. Kita vertus, prognozuotojas spėja, kad vėjo generuojama energija bus nedidelė arba vidutinė.

Paryžiaus prognozės:

Remiantis „Copernicus Climate Change Service“ duomenimis, birželio temperatūros buvo vidutiniškai dviem laipsniais Celsijaus aukštesnės už normą. Tą mėnesį dėl kaitros kentėjo pasėliai, o visoje Europoje buvo paskelbtas miškų gaisringumo pavojus ir vairavimo apribojimai.

Jungtinės Karalystės visų laikų rekordinė 38,5 laipsnių Celsijaus temperatūra, užfiksuota Feivešeime 2003 m., rizikuoja trauktis iš rekordų knygos, nes ketvirtadienį temperatūros turėtų kilti virš 37 laipsnių, teigė meteorologijos biuro spaudos atstovė. Tokios karščio bangos šiais laikais yra 30 proc. labiau tikėtinos, nei priešindustrinėje epochoje, pabrėžė ji.

Klimato mokslininkai teigia, kad dėl didėjančio karščio bangų dažnio ir trukmės visoje šiaurės vakarų Europoje reikėtų kaltinti atmosferos reiškinius, vadinamus blokuojančiais ruožais (angl. blocking ridges). Aukšto slėgio sistemos neleidžia lietingiems Atlanto frontams pasiekti žemės ir sugeria šiltą sausą orą iš pietų. Vienas iš tokių klimato modelių stebimas Prancūzijos Atlanto vandenyno pakrantėje: absorbuojamas karštas oras iš Ispanijos čia sukelia „ekstremalias“ temperatūras, teigia meteorologijos tarnyba „Maxar“.

Tuo metu kitapus Atlanto vandenyno 53 000 Niujorko gyventojų patyrė elektros energijos tiekimo nutrūkimą, kai Nacionalinė orų tarnyba paskelbė įspėjimą, jog visą savaitgalį teritorijose nuo Oklahomos iki Ohajo ir palei Rytinę pakrantę nuo Meino iki Pietų Karolinos laukiama didelio karščio banga. Nors kai kuriems gyventojams energijos tiekimas buvo atkurtas, pirmadienio rytą tūkstančiai namų vis dar buvo be elektros. Pirmadienį tikimasi sulaukti maždaug 27 laipsnių Celsijaus – lyginant su beveik 38 laipsniais Celsijaus sekmadienį.