Davidas Marcusas, vadovaujantis „Facebook“ blokų grandinės veiksmams, šią savaitę didžiąją laiko dalį praleido Kongreso klausymuose, atsiprašinėdamas už savo darbdavio praeities klaidas. Baigęs ginti „Facebook“, D. Marcusas puldavo aiškinti, kaip iš tikrųjų veiks „Libra“ – kompanijos siūloma kriptovaliuta. Jis kelis sykius pabrėžė, kad yra linkęs bendradarbiauti su Kongresu ir reguliavimo institucijomis, siekiant padėti „Librai“ atsispirti nuo žemės, ir neplanuoja paleisti naujosios valiutos tol, kol reguliatoriai nebus ja visiškai patenkinti.
„Niekas dar nėra ir nebus paleista tol, kol neišspręsime visų problemų“, – trečiadienį patikino D. Marcusas. Per daugiau nei šešias šią savaitę Vašingtone vykusių klausymų valandas, stovėdamas Finansinių paslaugų namų komiteto ir Senato bankininkystės komiteto narių akivaizdoje, jis daug kartų pakartojo įvairias šio pažado versijas.
Ir vis dėlto dar lieka neatsakytų svarbių egzistencinių klausimų apie projektą – kad ir tai, kas reguliuos „Librą“. D. Marcusas teigė, kad ne jam spręsti, kas taps „Libros“ reguliuotoju, nors, regis, atmetė mintį, kad „Facebook“ turėtų būti traktuojamas kaip bankas. D. Marcusas neigė, kad kompanija siūlys bankininkystės paslaugas, ir teigė nemanąs, jog savo esme „Libra“ atitinka vertybinius popierius, kuriuos turėtų reguliuoti Vertybinių popierių ir biržos komisija.
Šie klausimai artimiausiu laiku, matyt, neišsispręs, nes „Libros“ valiuta dar nė neegzistuoja; o „Libra Association“, valdymo organas, sudarytas iš „Facebook“ atstovų ir kitų institucinių partnerių, kurie bus atsakingi už valiutos priežiūrą, dar nėra galutinai suformuotas.
28 kompanijos, kurios šiuo metu sudaro asociaciją, dar neparengė chartijos ir vis dar turi paskirti valdybą ir generalinį direktorių. „Librai“ teks susidurti ir su kitomis tarptautinių reguliavimo institucijų ir įstatymų leidėjų abejonėmis, o tai gali dar labiau užvilkinti jos paleidimą.
Kalbinti asmenys, panorę likti neidentifikuoti, taip pat sakė, kad „Facebook“ komanda tikisi, jog kiti „Libra Association“ nariai pokalbiuose su žiniasklaida ir reguliatoriais bus aktyvesni. Iš 28 asociacijos „steigiamųjų“ narių, įskaitant „PayPal Holdings Inc.“, „Visa Inc.“ ir „Uber Technologies Inc.“, „Facebook“ yra vienintelė kompanija, turėjusi stoti prieš Kongresą – be to, glaudžiausiai siejama su „Libra“.
Klausymų metu iškilo keli esminiai klausimai. Štai kas mums žinoma apie tai, kaip į juos ateinančiais mėnesiais bandys atsakinėti „Facebook“ ir „Libra Association“.
1. Kas iš tiesų yra „Libra“?
Valiutos teisinė klasifikacija išlieka miglota, o tai gali sukelti iššūkių federaliniams stebėtojams, norintiems ją įtraukti į esamą JAV reguliavimo režimą.
Kai kurie pastebi, kad „Libra“ primena indeksu paremtą investicinį arba biržos prekybos fondą – investiciją, kurią reguliuotų SEC. Paženklinus „Librą“ kaip panašų produktą, politikos formuotojams tai galėtų būti kabliukas, kurio jiems reikia, kad valiutą būtų galima kontroliuoti, o reguliavimo institucijoms tai suteiktų mechanizmą, leidžiantį sulėtinti projektą, kol „Facebook“ pereis ilgą SEC patvirtinimo procesą.
Trečiadienio klausymuose D. Marcusas primygtinai teigė, kad „Libra“ būtų tik „mokėjimo priemonė“ arba galbūt prekė, kuriai neturėtų būti taikomos SEC taisyklės.
2. Ar „Facebook“ žengia į bankininkystę?
Per Senato susirinkimą D. Marcusas uoliai tvirtino, kad kompanija to nedarys. Nebus jokių banko sąskaitų, „Libros“ turėtojai neuždirbs palūkanų, o „Facebook“ nepriims indėlių, įstatymų kūrėjams aiškino jis.
3. Kodėl „Libra Association“ įsikūrusi Šveicarijoje?
Tai buvo labai populiarus klausimas, kurį uždavė tiek Atstovų rūmų, tiek Senato nariai. Įstatymų kūrėjai iškėlė abejonių dėl to, kad „Facebook“ įkūrė „Libra Association“ Šveicarijoje, norėdamas išvengti JAV reguliavimų. D. Marcusas atsakė, kad taip tikrai nėra, ir pabrėžė, jog „Libros“ būstinės lokacija „niekaip nesusijusi su atsakomybės vengimu“.
D. Marcusas teigė, kad Šveicarija „Librai“ pasiūlė „tarptautinę platformą“, kuri leistų valiutai pelnyti pasaulinį pripažinimą, ir paminėjo, kad Šveicarijoje yra įsikūrę ir daugiau pasaulinių institucijų, pvz., Pasaulio prekybos organizacija.
4. Kaip „Facebook“ ketina iš to užsidirbti?
Pasak D. Marcuso, artimiausiu metu „Libra“ patobulins „Facebook“ reklamos verslą, padidindama su kompanijos produktais susijusios komercijos apimtį. Kuo daugiau žmonių turės skaitmenines pinigines, tuo labiau jie bus linkę ką nors įsigyti per „Facebook“ ar kompanijai priklausančius „Instagram“ bei „Messenger“. Anot D. Marcuso, tai suteiktų „Facebook“ reklamoms papildomos vertės, nes reklamuotojai gautų daugiau paskatų kreiptis į vartotojus, turinčius pinigų, kuriuos galėtų leisti jų siūlomoms prekėms.
D. Marcusas taip pat užsiminė, kad vieną dieną „Facebook“ iš tiesų galėtų pradėti siūlyti finansines paslaugas, įskaitant paskolas, tačiau tai būtų daroma per partnerystę su egzistuojančiu banku, todėl kompanijai nebūtų reikalo atidaryti nuosavo banko.
5. Ko galėtų imtis Kongresas, norėdamas sustabdyti „Librą“?
Nors ir vieni, ir kiti Kongreso rūmai yra akivaizdžiai susirūpinę, kol kas nėra aišku, ar jie priims kokį nors teisės aktą, kuris paveiktų projekto įgyvendinimą. Finansinių paslaugų namų komiteto pirmininkė Maxine Waters, Kalifornijos demokratė, pasiūlė įstatymo projektą, kuriuo būtų užkirstas kelias didelėms technologijų platformoms tapti finansų įstaigomis – tuo pačiu galbūt užblokuojant „Librą“, tačiau dar neaišku, kiek Kongreso narių pritartų tokiam pasiūlymui.
Kiti įstatymų leidėjai aptarė reguliatoriaus, kontroliuojančio išskirtinai skaitmenines valiutas, sukūrimą arba platesnį duomenų privatumo teisės aktų pritaikymą „Librai“. Tačiau kol kas vieningos nuomonės nėra. Artėjant Kongreso atostogoms rugpjūčio mėnesį, tikėtina, kad nė vienas iš šių klausimų artimiausiu laiku nebus sprendžiamas.
