Putino besaikė kariuomenės plėtra Rusijos karybos pramonei užkrovė sunkias skolas: tai uždelsto veikimo bomba

Vladimiro Putino 20 trilijonų rublių (300 milijardų dolerių) atsiėjusi ginklų pirkimo aistra per pastarąjį dešimtmetį papildė šalies ginkluotę pažangiomis hipersoninėmis raketomis ir dronus gabenančiais povandeniniais laivais. Ji taip pat užkrovė šalies gynybos pramonei sunkias skolas, kurios, kaip tvirtina pareigūnai, dusina strateginį sektorių.

Karybos pramonė gyvena, kaip sakoma, „iš saujos į burną“ ir neturi pakankamai pinigų, kad galėtų investuoti į gyvybiškai svarbias naujas technologijas, pramonės konferencijoje anksčiau šį mėnesį pareiškė ministro pirmininko pavaduotojas Jurijus Borisovas. „Mes kreipėmės į prezidentą, kad išvalytume paskolų portfelį“, kuris, jo teigimu, siekia daugiau kaip 2 trilijonus rublių, o jo metinės įmokos kainuoja tiek, kiek per metus uždirba visa pramonė.

Didžioji dalis skolų susikaupė per daugelį metų ir jau niekada nebus grąžintos, teigia pareigūnai ir pramonės analitikai: tai įvyko dėl valdymo klaidų ir neefektyvumo valstybinėse bendrovėse, kurios daugiausia ir gamina Rusijai ginklus. Kremliui 2017–2018 m. apkarpius išlaidas – mažėjant naftos, Rusijos pagrindinio eksporto, kainoms – karybos pramonės problemos dar labiau paaštrėjo.

„Šita uždelsto veikimo bomba jau sprogsta“, – teigia Konstantinas Makijenko, Strategijų ir technologijų analizės centro, Maskvos gynybos pramonės konsultanto, direktoriaus pavaduotojas.

Problemos esmė – tai, kaip Rusija finansuoja savo milžinišką ginklų biudžetą. Vyriausybė neskiria lėšų naujoms sistemoms tol, kol jos nėra užbaigtos, versdama gamintojus skolintis iš komercinių bankų (paprastai su vyriausybės garantija), kad iki to laiko padengtų sąnaudas. Tačiau, remiantis vyriausybės duomenimis, šių paskolų normos vidutiniškai siekia apie 10 proc. per metus, todėl bendrovės patiria didžiules palūkanų išlaidas.

„Šias paskolas bus vis sunkiau grąžinti, nes vyriausybės išlaidos naujiems pirkimams mažėja“, – teigia vienos didžiausių valstybinių gynybos bendrovių „Oboronprom“ vyriausiasis analitikas Antonas Danilovas-Daniljanas.

Dėl netvarkos jis kaltina valdymo klaidas. „Kai kurie save pervertino, kiti sutartyse nustatė pernelyg žemas kainas, arba grąžos rodikliai pasirodė neigiami, – sako jis. – Kai kurie neteisingai apskaičiavo, kiek kainuos fabrikinė sistemų gamyba.“

Pastaruoju metu situaciją dar labiau apsunkina vėluojantis eksporto užsakymų apmokėjimas, nes rusiškų ginklų pirkėjai bijo galimų JAV sankcijų.

Skolos nurašymas

Šiuo metu vyriausybė planuoja nurašyti apie 200 milijardų rublių pačių beviltiškiausių skolų, pervesdama juos į specialų valstybinį banką, skirtą valdyti besiplečiančią karinę šalies pramonę. Vis dėlto finansų ministerijos pareigūnai praėjusią savaitę atmetė J. Borisovo prašymus skirti pramonei 600–700 milijardų rublių, kad ši galėtų normaliai funkcionuoti. Didžiausi pramonės skolintojai yra valstybės kontroliuojami milžinai „Sberbank PJSC“ ir „VTB Bank PJSC“, teigia analitikai.

2016 m. vyriausybė išleido apie 800 milijardų rublių tam, kad padengtų kai kurias pramonės skolas, todėl tais metais gynybos išlaidos buvo smarkiai išaugusios.

Šį kartą finansų ministerija laikosi ryžtingai. „Paskolas suteikė komerciniai bankai, vyriausybė tame nedalyvavo, todėl jų nurašymo klausimas – ne mūsų reikalas“, – pareiškė finansų ministras Antonas Siluanovas.