„Būtų neatsakinga neišnagrinėti naujų investicinių galimybių euro zonoje būtinybės“, – metinėje ekonomikos konferencijoje, vykusioje šeštadienį Provanso Ekse, pietinėje Prancūzijoje, kalbėjo Prancūzijos finansų ministras Bruno‘as Le Maire‘as.

Prancūzija ir Vokietija jau kurį laiką svarsto išlaidų didinimo klausimą, kuris yra vienas iš didžiausių kaimynių skirtumų, pridūrė ministras.

„Dabar metas investuoti į inovacijas ir infrastuktūrą, ne į socialines išlaidas“, – sakė jis cituodamas neigiamą prekybinės įtampos tarp Kinijos bei Jungtinių Valstijų poveikį ekonominiam augimui.

Vokietijos pramonės užsakymų apimčių nuosmukis šių metų gegužę – tai tik naujausias ženklas, jog netikrumas pasaulinėje prekyboje laikiną Europos ūkio augimo sulėtėjimą stumia į daug pavojingesnį nuosmukį. Didžiausia regiono ekonomika pranešė apie smarkų eksporto užsakymų bei investicinių prekių sumažėjimą, nes, kaip skelbia naujausia statistika, gamybos aktyvumas šių metų birželį susitraukė šeštą mėnesį iš eilės. Užsitęsusi niūri situacija kelia vis didesnį Europos centrinio banko (ECB) susirūpinimą, ir vis daugiau ekonomistų prognozuoja, kad jau greitu metu – galbūt net liepą, – bankas papildys pinigų skatinimo programą.

Kalbant apie galimas rizikas, nerimaujama, kad ECB gali imtis priemonių anksčiau nei šių metų spalį, kai naujosios banko valdžios vairą oficialiai perims Christine‘a Lagarde, interviu sakė „Socite Genrale SA“ pirmininkas Lorenzo‘as Binis Smaghis. Bet kokios priemonės taip pat priklausys ir nuo JAV federalinio atsargų banko kurso, kurį institucija ketina paskelbti šių metų liepą.

Netikrumas dėl „Brexit“

„Susiduriame su visais netikrumo veiksniais, – kalbėjo ekonomistas ir buvęs ECB vykdomosios valdybos narys per konferenciją Provanso Ekse, paminėdamas ir netikrumą, susijusį su Jungtinės Karalystės planais pasitraukti iš Europos Sąjungos dar šiais metais. „Tam tikru momentu sulėtėjimas gali pasiekti dugną, ir, siekdami išvengti recesijos, privalome deramai parengti pinigų instrumentus.“

Nepaisant lėtėjančios ekonomikos, kuriai, manoma, pagelbėtų fiskalinė paskata, Vokietija turi didelį biudžeto perteklių ir mažina gana nedidelės skolos naštą, kuri siekia arti 60 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ribos. Prancūzijoje šių metų pirmąjį ketvirtį šis rodiklis buvo kiek mažesnis nei 100 proc. BVP.

„Vokietija yra viena iš šalių, kurios turi erdvės didinti savo skolos naštą, kaip ir Nyderlandai, tuo tarpu kitos valstybės, įskaitant Prancūziją bei Italiją, turi laikytis skolų mažinimo kurso, nepaisant žemų palūkanų normų, – sakė Prancūzijos Iždo vadovė Odile Renaud-Basso. – Skolų našta, artėjant prie 100 proc. bendrojo vidaus produkto, neturi įtakos, kai rinkose vyrauja pasitikėjimas, bet šis rodiklis yra politiniu požiūriu simbolinis, o ilgesniu laikotarpiu yra pažeidžiamumo ir nestabilumo veiksnys.“

B. le Maire‘as sakė planuojantis iškelti šią temą per susitikimą su Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos (CDU) vadove Annegreta Kramp-Karrenbauer, kuri perėmė vairą iš kanclerės Angelos Merkel ir kuri taip pat dalyvavo konferencijoje Provanso Ekse.

„Pagrindinė Vokietijos užduotis – nustatyti naujas galimybes, per naująsias technologijas, inovacijas bei naujus verslo modelius, – kalbėjo ji interviu. – Privalome paspartinti procesus. Mus supa pernelyg didelis biurokratijos mechanizmas. Šie pokyčiai dažnai susiję ne su pinigais.“

Į eksportą orientuota Vokietijos ekonomika turi mažiau bendro su finansavimo trūkumu nei su reakcija į didėjantį prekybos konfliktą, sakė rimčiausiai pretenduojanti į A. Merkel, kaip kanclerės, postą.

„Turi keistis Vokietijos požiūris, būtina labiau atsigręžti į skolas ir investicijas, taip pat laikytis ES nustatytų taisyklių dėl skolų reguliavimo, – per konferenciją kalbėjo politinės ekonomikos profesorius Henrikas Enderleinas iš Berlyne įsikūrusios valdymo mokyklos „Hertie School“. – Šiuo metu ji turi erdvės manevrams.“