Rusams teks apsieiti be 100 mlrd. dolerių, kuriuos valdžia pasidėjo atsargai

Rusija pasaulinėje finansų scenoje sulaukia nemažai pagyrimų dėl to, kad nukreipia papildomas pajamas už naftą į „juodos dienos“ fondą, siekdama apsaugoti ekonomiką nuo energijos kainų pakilimų ir nuosmukių. Tačiau tokia politika Kremliui nepelno didelio populiarumo tarp Rusijos gyventojų.

Vyriausybė sugebėjo sutaupyti daugiau nei 100 milijardų dolerių pagal fiskalinę taisyklę, įvestą 2017 m. vasario mėnesį. Tai sumažino šalies pažeidžiamumą svyruojančių naftos kainų atžvilgiu, bet taip pat apiplėšė paprastus rusus, vargstančius su jau pusę dešimtmečio mažėjančiomis pajamomis.

Pagal fiskalinę taisyklę vyriausybė nukreipia į fondą pajamas iš naftos eksporto, jei „Brent“ kaina būna didesnė nei 40 dolerių už barelį, o sukauptas atsargas gali panaudoti tuo atveju, jei naftos kaina nukrenta žemiau šio lygio. Nuo tada, kai buvo įvesta taisyklė, naftos – pagrindinio šalies eksporto – kaina nebuvo nukritusi žemiau 40 dolerių ribos, tuo tarpu rublis nebrangsta nuo 2016 m.

„Ši fiskalinė taisyklė yra asimetriška, – teigia Maskvos „VTB Capital“ ekonomistas Aleksas Isakovas. – Nors FX pirkimai iš esmės yra neribojami, pardavimai apsiriboja anksčiau sukaupta tvirta valiuta.“

Tarptautinis valiutos fondas ir pagrindinės kredito reitingų agentūros negaili liaupsių politikai, kuria siekiama apriboti Rusijos pažeidžiamumą nuo panašaus naftos kainų šoko, koks prieš ketverius metus nuskandino rublį. Tačiau kai kurie ekonomistai tvirtina, kad ši taisyklė iš vartotojų atima daugiau, nei grąžina, nes gerais laikais ji palaiko rublį dirbtinai silpną, siūlydama ribotą apsaugą tik tuo atveju, kai išauš „juoda diena“.

Silpnesnis rublis yra naudingas Rusijos eksporto sektoriui, tačiau skriaudžia vartotojus, didindamas importuojamų prekių, įskaitant maistą, kainas.

Praėjusiais metais centrinio banko valdytoja Elvira Nabiulina pabrėžė, kad pinigai, nukreipiami į gerovės fondą, kitu atveju būtų įsigyti bankų, o įmonės juos naudotų skolų apmokėjimui arba laikytų užsienio sąskaitose. Ji viešai nepritarė Finansų ministerijos pasiūlymui išleisti dalį sutaupytų lėšų infrastruktūros projektams, nes tai galėtų dar padidinti infliaciją.

Pernai federalinis biudžetas turėjo didžiausią perteklių per dešimtmetį, tačiau vartotojai vis dažniau yra priversti praimti santaupas ir kaupti kredito kortelių skolas. Su infliacija susietos pajamos šiais metais turėtų kristi šeštus metus iš eilės.

Nuo politikos įvedimo rublis susilpnėjo maždaug 5 proc., nors „Brent“ kaina pakilo 17 proc. „Bloomberg“ ekonomistas Scottas Johnsonas apskaičiavo, kad dėl to buvo išvengta beveik 10 proc. augimo, dar labiau nuskurdinant namų ūkius.

„Remdamasi biudžeto taisykle, valstybė sąmoningai silpnina rublį, – teigia buvęs Ekonomikos ministerijos pareigūnas Kirilas Tremasovas, dabar dirbantis Maskvos „Loko-Invest“ analitiku. – Tokią politiką prasmingiau būtų taikyti turtingesnėje šalyje.“