Klimato kaita vyksta pasauliniu mastu ir kyla į vis aukštesnę poziciją rinkėjų apklausose. Kai kuriose šalyse ji jau atsidūrė pačiame viršuje arba arti jo, tačiau visame pasaulyje jai teikiama nevienoda skuba. „Bloomberg“ atlikta rinkėjų apklausų apžvalga atskleidžia kai kuriuos ryškius požiūrio į klimato kaitą skirtumus kitų neatidėliotinų klausimų, kaip antai darbas ir saugumas, kontekste.

Politiniams lyderiams tai – opi dilema. Viena vertus, daugelis jų susiduria su spaudimu rūpintis aplinkosauga, nes klimato veiksmai tampa prioritetu tiek rinkėjams, tiek verslui. Kita vertus, politiniai oponentai gali juos apkaltinti sutelkiant dėmesį į tolimą grėsmę, užuot sprendus aktualesnes problemas, tokias kaip sveikatos priežiūra ar ekonomikos augimas. Ši dilema dažnai nėra vien finansinė, bet supriešinanti miesto ir kaimo rinkėjus, todėl politikams kylanti užduotis – tik dar sudėtingesnė.

Daugelyje šalių klimatas ir aplinkosauga tapo politiniu mūšio lauku, kuriame vis dažniau kovoja rinkimų kandidatai. Europos Sąjungos parlamento rinkimai gegužės mėnesį sulaukė netikėtai gausios paramos žaliosioms partijoms. Tačiau tą patį mėnesį vykusiuose Australijos rinkimuose už aplinkosaugą pasisakanti ir su anglies pramone kovojanti Darbo partija prarado kaimiečių balsus – ir pralaimėjo rinkimus – nepaisant to, kad ją rėmė didieji miestai. Rudenį vyksiančiuose Kanados rinkimuose didelę reikšmę greičiausiai turės anglies dioksido mokesčiai, taikomi iškastiniam kurui.

Šią savaitę Japonijoje renkantis 20 didžiųjų valstybių lyderiams, kyla rizika, kad esamus ideologinius skirtumus klimato kaitos atžvilgiu dar labiau apsunkins skirtingi rinkėjų lūkesčiai dėl to, kokių derėtų imtis veiksmų, o tai tik nutolins bendrą sutarimą.

Visų pirma, prisiminkime G-20 susitikimo šeimininką. Japonijos apklausos rodo, kad pastaraisiais metais rinkėjų suvokiama klimato kaitos problemų sprendimo svarba sumažėjo, o tai reiškia, kad aplinkosaugos problema turtingose šalyse nėra aktualesnė nei visur kitur. Paveikslą dar labiau temdo rinkėjų atsakymai į konkrečius klausimus: kovo mėnesį Japonijos užsienio reikalų ministerijos surengtoje apklausoje nustatyta, kad visuomenė labiausiai norėtų, jog per G-20 susitikimą būtų aptariama vandenyno plastiko taršos problema (49,3 proc.) ir klimato kaita (48,1 proc.). Tai gali reikšti, kad rinkėjai paprasčiausiai nemano, kad atskiros vyriausybės galėtų išspręsti tokias pasaulinio masto problemas, kaip klimatas, ir tikisi, kad veiksmų imsis G-20.

Toliau pateikiame įvairių pasaulio regionų apklausų rezultatus.

Europa

Praėjusią vasarą po visą šiaurinę Europos dalį nuo Jungtinės Karalystės iki Suomijos išplitusi sausra pakėlė temperatūras iki rekordinio aukščio, o šią vasarą istorija greičiausiai kartosis. 2018 m. rugsėjo mėnesį Europos sausros observatorija pranešė, kad augalai per vasarą buvo pažeisti, gyvulininkystės sektoriui kilo problemų, o logistika patyrė „didelių sutrikimų“, nes dėl sausros poveikio padidėjo transportavimo vandens keliais kaštai.

Foto: Bloomberg

ES: Eurobarometro apklausa, apimanti 27 Europos Sąjungos šalis (atmetus Jungtinę Karalystę) šį pavasarį nustatė, kad 43 proc. respondentų kaip didžiausio susirūpinimo šaltinį nurodė „kovą su klimato kaita ir aplinkosaugą“ – prieš metus šis rodiklis siekė 35 procentus. Klimato kaitos problema sąraše puikuojasi 4-oje vietoje po ekonomikos ir augimo (50 proc.), jaunimo nedarbo (49 proc.) ir imigracijos (44 proc.). Klimato kaita buvo pagrindinė tema septyniose šalyse (Švedijoje, Nyderlanduose, Danijoje, Suomijoje, Belgijoje, Liuksemburge ir Vokietijoje); prieš šešis mėnesius ji neramino tik penkias ES valstybes.

JK: Pagrindine Didžiosios Britanijos problema ir toliau išlieka „Brexit“, tačiau balandžio pabaigoje „YouGov“ rinkėjų apklausoje aplinkosauga kartu su ekonomika atsidūrė ketvirtoje vietoje. Prieš metus ji buvo 9-ta. Trys svarbiausi rūpesčiai šiemet buvo „Brexit“, sveikata ir nusikalstamumas.

Rusija: Balandį ir gegužę dešimtys žmonių žuvo Sibiro miškų gaisruose, kurie ištirpdė daugiametį įšalą didžiuliuose šiaurinės Rusijos plotuose, tačiau rinkėjų pagrindiniuose gyvenamuosiuose centruose tai iš esmės nesujaudino. „Ekologija ir aplinka“ gegužės 19 d. atliktoje apklausoje, kurią surengė Rusijos viešosios nuomonės fondas, atsidūrė 15-oje vietoje (sausį šis klausimas dar buvo 11-toje vietoje). Didžiausią susirūpinimą Rusijos žmonėms kelia komunalinės paslaugos, infliacija ir darbo užmokestis. Vis dėlto bendresnis sąmoningumas aplinkos atžvilgiu – Rusijoje tai paprastai suvokiama kaip oro ir vandens tarša – auga, nors ir lėtai: 10 proc. respondentų nurodė šią problemą kaip reikšmingą, palyginus su 6 proc. 2016 m.

Norvegija: Norvegija, viena didžiausių pasaulio naftos ir dujų gamintojų, mėgaujasi santykinai neužteršta aplinka ir pirmauja pasaulyje elektrinių transporto priemonių vienam gyventojui skaičiumi. Tačiau, vertinant politiniu požiūriu, rūpestis aplinkos apsauga šioje šalyje yra santykinai mažas – tik 17 proc. respondentų nurodo, kad tai yra didžiausios svarbos klausimas; norvegams labiausiai rūpi švietimas (28 proc.), sveikata (26 proc.), senyvų žmonių priežiūra (22 proc.) ir socialinė atskirtis (18 proc.). Užtai Norvegijos sostinėje net 29 proc. rinkėjų teigia, kad aplinkosauga yra svarbu; Osle ši tema reikšmingumu nusileidžia tik švietimui (30 proc.).

Šiaurės Amerika

Foto: Bloomberg

JAV: Per savo prezidentavimo metus Donaldas Trumpas išreiškė palaikymą anglies pramonei ir sumažino rūpestį aplinkos apsauga, negana to, išvedė JAV iš Paryžiaus klimato susitarimo. Vis dėlto tyrimai nuolat rodo, kad daugelis amerikiečių klimato kaitai nėra abejingi: Kvinipiako universiteto apklausa 2018 m. gruodžio mėnesį nustatė, kad 69 proc. respondentų vidutiniškai arba labai jaudinasi dėl klimato kaitos. Verta pabrėžti, kad aplinkosaugos klausimu respondentai pasidalija į dvi stovyklas: tarp demokratų šis skaičius siekia 92 proc., o tarp respublikonų – vos 36 proc. Jungtinėms Valstijoms pastaruoju metu teko susidurti su daug stichinių nelaimių, įskaitant didžiulio masto potvynius vidurio vakarų ir pietų regionuose bei pražūtingus miškų gaisrus Kalifornijoje. 2019 m. gautas 1171 liudininkų pranešimas apie tornadus – kur kas daugiau nei įprastai, teigia JAV Nacionalinė vandenyno ir atmosferos administracija. Kvinipiako apklausoje nustatyta, kad 90 proc. demokratų tokius ekstremalių oro sąlygų įvykius priskiria klimato kaitai; jiems pritaria tik 24 proc. respublikonų.

Kanada: Rugsėjo mėnesį vyksiančiuose rinkimuose klimato kaita bus pagrindinis klausimas, o ministro pirmininko Justino Trudeau įvestas anglies dioksido mokestis nulems, ar jis laimės antrąją kadenciją. Nenuostabu, kad klimato kaita apklausoje dėl rinkėjų susirūpinimo vertinama „santykinai aukštai“: „Abacus Data“ nustatė, jog 74 proc. respondentų ją laiko labai didele arba vidutiniškai didele problema. Vis dėlto dar opesnės kanadiečių problemos yra priklausomybė nuo narkotikų, atlyginimai ir atotrūkis tarp turtingųjų ir vargšų, o pats pagrindinis rūpestis – būsto prieinamumas. Šį mėnesį neįprastai ankstyvi miškų gaisrai Albertos provincijoje privertė evakuoti gyventojus ir sumažinti naftos gavybą.

Lotynų Amerika

Argentina: Remiantis San Paule įsikūrusios agentūros „Atlas Politico“ gegužės mėnesio apklausa, Argentinos rinkėjų prioritetai – kainų augimas, dideli mokesčiai, korupcija ir nedarbas. Klausimų apie klimatą į apklausą įtraukta nebuvo. Argentinos ūkininkai buvo vieni pirmųjų, kurie pajuto klimato kaitos padarinius: potvyniai išplovė pasėlius, nes penkerius iš pastarųjų šešerių metų Pampos lietaus kiekis viršijo 50 metų vidurkį.

Meksika: 2018 m. liepą atliktoje „Parametria“ apklausoje pirmavo korupcija, po kurios sekė nusikalstamumas ir ekonomika – tai buvo pagrindiniai klausimai, paskatinę meksikiečius prezidentu išrinkti Andresą Manuelį Lopezą Obradorą. Tapęs šalies vadovu jis nedaug teprisidėjo prie klimato kaitos stabdymo, bet ėmėsi reguliuoti skalūnų kasybą. Vėliau jis padėjo pamatus naujai naftos perdirbimo gamyklai, sustabdydamas atsinaujinančios energijos gamybos sutarčių aukcionus. Tuo tarpu gaisrai netoli Meksiko pablogino oro kokybę mieste, kurį jau ir taip dusina smogas. Gegužės mėnesį vienai dienai buvo uždarytos mokyklos, nes oro kokybė buvo pavojinga sveikatai.

Brazilija: Amazonėje tebesitęsiant masiniam miškų naikinimui, o didžiulį šalies žemės ūkį ir energijos tiekimą trikdant epiniams potvyniams ir sausroms – praėjusią vasarą vandens tiekimas Brazilijoje buvo apribotas iki dviejų dienų per savaitę – Brazilija gali būti viena iš valstybių, kuriose klimato problemos yra akivaizdžiausiai matomos. Ir visgi klimato kaita retai aptariama priešrinkiminiuose debatuose ar minima kaip pagrindinis rinkėjų rūpestis. Prezidentas Jairas Bolsonaro neslepia savo ketinimų aktyviai naudoti išteklius, užuot juos saugojus. 2018 m. gruodžio mėnesį „Ibope“ apklausoje nedarbas, korupcija, sveikata ir visuomenės saugumas buvo klausimai, rinkėjams keliantys didžiausią susirūpinimą. Tik 1 proc. apklaustųjų nurodė, kad pagrindinis jų rūpestis yra aplinkosauga.

Azija

Japonija: Praėjusį mėnesį Hokaido saloje buvo užfiksuota visų laikų karščiausia gegužės temperatūra Japonijoje. Kas mėnesį atliekamose apklausose klausimų apie klimato kaitą dažniausiai nepasitaiko, o ministras pirmininkas Shinzo Abe retai ją mini savo kalbose. Kai kurie apklausos rezultatai rodo, kad susirūpinimas šiuo klausimu nuo 2007 m. netgi sumažėjo. Tačiau paklausus, kokie turėtų būti vyriausybės mokslinių tyrimų prioritetai, 66 proc. respondentų sausio mėnesį atliktoje „Nikkei“ apklausoje antroje vietoje (po sveikatos) nurodė „energetiką ir aplinkosaugą“. Visos partijos savo manifestuose mini aplinkosaugos politiką ir sutaria, kad iki 2050 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis privalo būti sumažintas 80 proc.

Indija: Pirmą kartą Indijos istorijoje prieš šių metų rinkimus į politinių partijų manifestus pateko priemonės, skirtos kovoti su didžiausiu pasaulyje oro užterštumu. Vis dėlto pagrindiniai rinkėjų susirūpinimą keliantys klausimai buvo vyriausybės paramos ūkininkams stoka, nesibaigiantys kaimiečių vargai, darbo vietų trūkumas ir – tokiose srityse kaip Čenajus – grėsminga vandens krizė. Atrodo, kad Indijos valdančioji BJP partija pagaliau suvokė, jog klimato kaita ir sausros kelia vis daugiau problemų, o ministras pirmininkas Narendra Modis paskyrė specialią ministeriją vandens reikalams.

Australija: „Aplinkosauga“ rinkėjų susirūpinimo skalėje sausiausiame apgyventame pasaulio žemyne pamažu kyla į viršų, bet vis dar atsilieka nuo penkių opiausių problemų. „Ipsos Issues Monitor“ savo kovo mėnesio ataskaitoje aplinkosaugą nurodė šeštoje vietoje: 21 proc. respondentų teigė, kad ji kelia didelį susirūpinimą, palyginti su 10 proc. 2015 m. Penki pagrindiniai australus neraminantys klausimai buvo pragyvenimo išlaidos, sveikatos priežiūra, nusikalstamumas, ekonomika ir imigracija. Vis dėlto atskira „Lowy Institute“ apklausa, paskelbta šią savaitę, nustatė, kad australai klimato kaitą laiko „kritine grėsme“ Nr. 1, svarbesne už kiberatakas ir Šiaurės Korėjos branduolinę programą. Gegužės rinkimuose energetika ir aplinkosauga buvo pagrindinė skiriamoji linija: rinkėjai netikėtai palaikė Scotto Morrisono vadovaujamą konservatyvią, angliakasybą skatinančią vyriausybę.

Pietų Korėja: Kaip ir galima buvo tikėtis, santykiai su Šiaurės Korėja yra didžiausias Seulo rūpestis. Kassavaitinė „Gallup Poll“ apklausa gegužės 31 d. nustatė, kad pagrindinės priežastys, dėl kurių gyventojai pritaria arba nepritaria prezidentui Moonui Jae-inui, yra jo diplomatija, kova su korupcija, gerovė, ekonomika ir užimtumo klausimai. Klimato kaita apklausoje nefigūravo, nors tą patį mėnesį Pietų Korėjoje siautėjo turbūt didžiausias visų laikų gaisras. Pastaraisiais metais išaugo susirūpinimas dėl pavojingo dulkių taršos lygio – stebėti šį reiškinį buvo pavesta kariuomenei.

Indonezija: Didžiausia pasaulyje salynų tauta kartu su Australija yra ir didžiausia pasaulyje anglies eksportuotoja. Be to, ji yra ir didžiausia palmių aliejaus gamintoja, o tai reiškia, kad Indonezijoje be atodairos naikinami miškai ir sodinamos plantacijos. Nors balandžio mėnesį įvykę rinkimai daugiausia orientavosi į bazinius klausimus, tokius kaip nedarbas, infliacija ir turto pasiskirstymas (bei skirtingos religinės tapatybės politikos), vyriausybė neišvengė ir klimato reikalų. Sostinė Džakarta grimzta dėl kylančio jūros lygio, o tarptautinis spaudimas verčia šalį pereiti prie mažiau kenksmingos biodyzelino programos.

Kinija: Kaip žinia, gausiausia pasaulio valstybė rinkimų nerengia, bet tai nereiškia, kad jos nepaliečia žmogaus sukelta klimato kaita. Komunistų partija siekia sumažinti anglimi kūrenamų jėgainių, kad pagerintų oro kokybę, o prezidentas Xi Jinpingas prisijungė prie Paryžiaus klimato susitarimo. 2017 m. lapkričio mėnesį surengta apklausa „Klimato kaita kinų suvokimu“ nustatė aukštą klimato kaitos suvokimą ir padarė išvadą, kad 90 proc. apklaustųjų pritaria Paryžiaus susitarimo įgyvendinimui.

Artimieji Rytai

Turkija: Prieš dvejus metus Stambulą siaubė neregėtos audros, tačiau Turkijos rinkėjai turi kitų rūpesčių. Svarbiausiomis šalies problemomis jie laiko nedarbą, pragyvenimo išlaidas ir turkiškos liros nuosmukį, nustatė Kadiro Haso universiteto atlikta Turkijos socialinių ir politinių tendencijų apklausa. Pastaraisiais mėnesiais sumažėjo susirūpinimas dėl šaliai amžinai gresiančio terorizmo. Sausio mėnesio apklausoje klimatas ir aplinkosauga nefigūravo.

Izraelis: Klimato bėdos Izraelio rinkėjų nejaudina, nepaisant penkerius metus trunkančios sausros, dėl kurios gruntiniai vandenys pasiekė žemiausią lygį per maždaug šimtą metų, o Negyvoji jūra ėmė džiūti dar sparčiau. Gegužės mėnesio apklausoje Izraelio demokratijos instituto mokslinių tyrimų centras nustatė, kad vos 2,5 proc. Izraelio žydų ir 6,9 proc. Izraelio arabų mano, kad aplinkosauga turėtų būti svarbiausia šalies problema, aptariama koalicijos susitikimuose. Gynybos ir socioekonominiai klausimai ir toliau išlieka prioritetų viršuje, atsižvelgiant į pajamų nelygybę ir saugumo grėsmes šalies šiauriniame ir pietiniame pasienyje.

Afrika

Nigerija: Nigerijos rinkėjai beveik nesusimąsto apie klimato problemas, nepaisant dykumėjimo šalies šiaurės rytuose ir mažėjančio Čado ežero baseino, kurie, kaip manoma, prisideda prie pietinių regionų gyvulių augintojų migracijos, dėl kurios nuolat kyla smurtinių konfliktų su ūkininkais. Nė viena iš pagrindinių politinių partijų šių problemų neįtraukė į savo manifestus ir netgi nepaminėjo vasario mėnesio rinkimuose. Švietimas, saugumas ir elektros energija buvo trys esminiai Nigerijos rinkėjų susirūpinimą keliantys klausimai, po kurių sekė ekonomika, žemės ūkis ir darbo vietos.

Pietų Afrika: Šalyje, kurioje nedarbo lygis kovo mėnesį siekė 28 proc., rinkėjai visose trijose Pietų Afrikos Rasinių santykių instituto apklausose, surengtose nuo 2018 m. rugsėjo iki 2019 m. balandžio, kaip pagrindinį susirūpinimą įvardijo darbą ir bedarbystę. Toliau sekė korupcija, bazinės paslaugos, tokios kaip elektra ir vanduo, nusikalstamumas ir nesaugumas, švietimas ir būstas. Trylikos opiausių problemų sąraše – nuo piktnaudžiavimo narkotikais iki rasizmo – klimatas nefigūravo. Ir tai nepaisant vandens krizės, kuri buvo ypač aktuali nuo 2017 m. iki 2018 m. vidurio ir vos nepavertė Keiptauno pirmuoju pasaulio didmiesčiu, visiškai išnaudojusiu vandens atsargas.

Kenija: Nairobyje įsikūrusi agentūra „Trends and Insights for Africa“ 2018 m. atlikusi Kenijos elektorato apklausą nustatė, kad didžiausią susirūpinimą šalies gyventojams kelia didelės pragyvenimo išlaidos (58 proc.), nedarbas (14 proc.), negalėjimas gauti kredito (6 proc.). skurdas (5 proc.), politinė įtampa (5 proc.) ir prasta sveikatos priežiūra (3 proc.). Šių metų gegužę neįprastai vėlavo liūčių sezonas, todėl centrinis bankas sumažino nuo žemės ūkio priklausomos šalies ekonominę prognozę. Ir vis dėlto 71 proc. Kenijos respondentų, atsakiusių į „Pew Research Center“ apklausą apie visuotines grėsmes – nuo kibernetinių atakų iki Šiaurės Korėjos branduolinės programos – nurodė, kad klimato kaita kelia didžiausią rūpestį.

Ačiū: Thomasui Kutty Abrahamui, Theophilosui Argitisui, Nachai Cattan, Archanai Chaudhary, Michaelui Cohenui, Samueliui Dodge'ui, Natashai Doff, Selcanui Hacaoglu, Jihye Lee, Davidui Malinghai Doyai, Peteriui Martinui, Carolinai Millan, Alexui Moralesui, Anthony Osae-Brownui, Bibhudattai Pradhanui, Isabelei Reynolds, Jasonui Scottui, Sveinungui Sleire, Amy Teibel ir Joshui Wingrove'ui.