Kroatija, naujausia Europos Sąjungos (ES) narė, siekia jau kitais metais pereiti prie vadinamojo valiutų kurso stabilumo mechanizmo antrosios pakopos (ERM-2). Tokioms smulkioms verslovėms kaip M. Pezo vyriausybės bei šalies centrinio banko pastangos tam pasirengti gali prailgti.
Turizmas sudaro apie penktadalį šalies ekonomikos, todėl Kroatija yra akivaizdžiai priklausoma nuo užsieniečių, leidžiančių savo pinigus, kaip ir Graikija ar Malta, tačiau čionykščiai smulkieji mažmenininkai rizikuoja sulaukti baudų, jei priimtų eurus. Atsisakyti vietos valiutos, kunos, yra gyvybiškai svarbu, sako M. Pezo, ypač dabar, kai Dubrovnikas pelnosi dėl savo vaidmens filmuojant serialą „Sostų karai“.
„Lankytojai, ypač kruizinių laivų keleiviai, kurie čia apsilanko trumpai, nežino, kad mums neleidžiama imti eurų už prekes, – sakė 32-jų metų moteris. – Mes priimame kreditines korteles, bet dažnai žmonės nori mokėti grynaisiais, ir jie tikisi, kad čia, Europos Sąjungos šalyje, galės už prekę susimokėti eurais.“
Kroatijos siekis euro, vyraujantis tiek prekyboje, tiek politikoje, kontrastuoja su požiūriu, svyruojančiu nuo abejingumo iki atviro priešiškumo, gretimose valstybėse.
Kaimyninė Italijos populistinė vyriausybė, viena iš pagrindinių euro zonos narių, pasirengusi mesti iššūkį Europos hierarchijai dėl savo biudžeto išlaidų ribojimo. O krizių drebintai Graikijai išlikimas euro zonoje tapo neatsiejamas su didžiule politine bei finansine kaina. Tuo tarpu labiau nacionalistinės vadovybės Vengrijoje, Lenkijoje ir Čekijoje neskuba sekti kitų buvusių komunistinių valstybių, tokių kaip Slovakija, Slovėnija ir Baltijos šalys, pėdomis ir įsivesti bendrąją Europos valiutą.
„Mes dvidešimt penkerius metus laikomės stabilaus valiutos kurso, galime ir toliau jo laikytis dar 25-erius metus, bet kokia prasmė? – sakė centrinio banko valdytojas Borisas Vujcicius. – Paprasčiau įstoti į euro zoną. Rizikos toliau mažės, palūkanų normos toliau bus mažinamos, ir tai kelias, kuriuo mes jau žengiame.“
Šis kelias tęsiasi nuo tada, kai Kroatija tapo nepriklausoma po kruvino Jugoslavijos subyrėjimo prieš 25-erius metus. Ji iškeitė Jugoslavijos dinarą į kuną, valiutą, kurią ji iš pradžių susiejo su vokiečių marke, vėliau – su euru. Prie Europos Sąjungos šalis prisijungė 2013 metais.
Ši kelionė itin akivaizdi Dubrovnike, vietovėje, kuri daug amžių buvo draskoma užsitęsusių karų tarp rytų bei vakarų, o ką jau kalbėti apie 1667 metų žemės drebėjimą, kuris kone su žeme sulygino miestą. O jau vėlesniais laikais, praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje, per Balkanų karų laikotarpį, miestą apšaudė Jugoslavijos kariuomenė. Didžioji miesto dalis buvo atstatyta, nors nublizgintose šaligatvių plytelėse vis dar matomi žaizdų randai.
Stebina ypač tai, kad karo tema čia, Dubrovnike, – dažnai tik antraeilė, kai tuo tarpu kitose Balkanų šalyse karo smurtas išlieka viena iš pagrindinių pokalbių temų. M. Pezo, valdanti savo šeimos odinių rankinių verslą, buvo vos ketverių, kai artilerijos ugnis drebino miestą. Ji teprisimena, kaip kažkas slėptuvėje, kur glaudėsi visa jos šeima, davė jai saldainį, nes ji ten buvo jauniausia.
Centrinio banko valdytojas B. Vujcicius yra įsitikinęs, kad šalis prisijungs prie euro zonos, – šį tikslą palaiko 52 proc. visuomenės. Partijų viduje nesutariama dėl vieno dalyko – prisijungimo laiko
Vienintelė likusi kliūtis dabar yra išsklaidyti 4,2 mln. Kroatijos gyventojų susirūpinimą, jog perėjus prie euro kainos sparčiai šoktelės, sakė jis.
„Baiminamasi ne dėl to, kad prarasime pinigų politikos įrankius ar kuną, ar suverenumą, ar mūsų simbolį, – sakė jis. – Labiausiai nerimaujama dėl to, kad toks sprendimas neigiamai paveiks mūsų pragyvenimo lygį. Tačiau turimi duomenys rodo, kad kainų šuolis dėl euro įvedimo yra mitas, ne tikrovė. Teks ir toliau bandyti žmonėms tai kuo geriau išaiškinti.“
Nors dalis žmonių nepatikliai vertina euro poveikį jų kasdieniam pragyvenimui, nekyla jokių abejonių, kokia ateitis laukia tokių drabužių parduotuvių kaip „Modni Kantun“, kur Senka Kusovac parduoda ryškių spalvų marškinius ir sukneles, sukurtus kroatų dizainerių, už maždaug 2000 kunų (310 JAV dolerių).
„Mes gyvename iš turizmo, – sakė ji. – Euras visiems smarkiai palengvintų gyvenimą.“
