Ženeva „nekantrauja“ dirbti su „Facebook“, praėjusią savaitę paskelbė kantono ekonominio vystymosi vadovas Pierre'as Maudet, kai paaiškėjo, kad „Facebook“ būtent šį Šveicarijos miestą pasirinko „Libra Association“, pelno nesiekiančios organizacijos, kuri valdys mokėjimų tinklą ir kriptovaliutos finansinį rezervą, namais. Šveicarijos tarptautinių finansų sekretoriatas pareiškė, kad tai „teigiamas ženklas, rodantis, jog Šveicarija gali atlikti vaidmenį ambicingame tarptautiniame projekte“.
Šis žingsnis atspindi lengvą šalies požiūrį į reguliavimą ir entuziazmą skaitmeninės valiutos atžvilgiu, nebūdingą kitų šalių pareigūnams, kurie nerimauja dėl jos potencialo pritraukti nusikaltėlius. Šveicarijos politikai džiūgavo dėl Šveicarijos mokesčių rojaus Cugo potencialo tapti „kriptoslėniu“, o tuometinis finansų ministras Johannas Schneideris-Ammannas praėjusiais metais netgi kalbėjo apie galimybę Šveicarijai tapti „kriptovalstybe“.
„Kalbant apie kriptovaliutas, Šveicarijoje reguliavimas yra kur kas paprastesnis nei kitose Europos šalyse, – pabrėžė „KPMG“ partneris Svenas Korschinowskis. – Taigi nieko nuostabaus, kad „Libra“ įsikurs Šveicarijoje.“
Kol kas, tiesa, nelabai yra į ką žiūrėti. Skirtingai nei Berlynas ar Londonas, Ženeva neturi jokio technologijų rajono. Šiuo metu „Libra“ nuomojasi erdvę bendrame biure Ronos upės saloje – anksčiau ten buvo įsikūręs banko „Coutts“ filialas. Kiti biuro nuomininkai – „PayPal Holdings Inc.“ ir „Crypto Finance AG“.
„Facebook“ sukūrė „Libra“ kaip ne tokią nepastovią „Bitcoin“ konkurentę, susiedamas ją su esamų valiutų ir vertybinių popierių krepšeliu. Anglijos banko valdytojas Markas Carney teigė, kad šią idėją jis yra linkęs pasitikti „atviru protu, bet ne atviromis durimis“. Kiti buvo dar mažiau entuziastingi.
Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire'as pareiškė, jog net „nesvarstytina“, kad „Libra“ taptų „suvereniąja valiuta“, ir paragino kolegas atidžiau įsigilinti į „Facebook“ planus. JAV atstovų rūmų finansinių paslaugų komiteto pirmininkė Maxine Waters paragino sustabdyti kriptovaliutos kūrimą, kol Kongresas galės ją išnagrinėti. Net „Facebook“ bendraįkūrėjas pareiškė „Libra“ atžvilgiu esąs nusiteikęs priešiškai.
JAV suklastotų pradinių monetų pasiūlymų serija sukėlė Vašingtono reguliuotojų nuogąstavimą, kad kriptovaliutos gali tapti nusikaltimų magnetu – ir Šveicarija nuo to nėra apsaugota. „Wannacry“ įsilaužėliai 2017 m. pasinaudojo Šveicarijos bitkoinų mainais, kad išplautų pajamas, gautas iš reketo.
„Finma“ praėjusią savaitę pranešė, kad susisiekė su „Facebook“ ir bando nustatyti, ar projektui reikės patvirtinimo. Žvelgiant iš šalies, „Finma“ požiūris į kriptovaliutų reguliavimą kriptoslėnio vadovams yra labai palankus.
„Finma“ nusipelno pagyrimo už tai, kad šią temą tyrinėja labai pragmatiškai ir kantriai“, – sakė Šveicarijos finansų ir technologijų asociacijos prezidentas Johnas Huckeris.
Šveicarija „Facebook“ sudomino kaip vieta, kur lengva prisijungti prie pilietinės visuomenės ir tarptautinių organizacijų, teigė „Libra“ atstovas spaudai Dante Disparte.
„Mūsų tikslas – valdyti „Libra“, technologiją ir skaitmeninę valiutą, labai panašiai kaip viešąsias paslaugas, o kur geriau tai daryti, jei nei Šveicarijoje“, – sakė jis interviu.
Kriptovaliutos taip pat siūlo naują konkuravimo sritį, turint omeny, kad Šveicarijos privati bankininkystė pastaruoju metu sulaukė užsienio prokurorų, bandančių kovoti su mokesčių vengėjais, šalyje laikančiais savo turtus, nemalonės, pabrėžė Andre Brunneris, kriptovaliutų ekspertas iš Frankfurte įsikūrusio „Capco“.
„Kadangi bankų paslaptims gresia pavojus, kriptovaliutos yra tarsi durys į naują pasaulį, be to, čia netrūksta ir ekosistemų – teisininkų bei valiutų ekspertų“, – sakė A. Brunneris.
Galiausiai reikia nepamiršti Šveicarijos pragmatizmo istorijos, pridūrė jis.
„Kol viskas teisėta ir patikima, manau, kad Šveicarijos vyriausybės požiūris bus veikiau „įsikurkite ir jauskitės kaip namie“, o ne „nenorime turėti su jumis nieko bendro“ – jie tikrai nenorės pražiopsoti geros galimybės.“
