Suma, sugrįžusi į Jungtines Valstijas, yra gerokai mažesnė, nei žadėta prezidento Donaldo Trumpo: prezidentas tikino, jog įgyvendinus 2017 metų mokesčių įstatymą bus susigrąžinta 4 trln. JAV dolerių. Investicinių bankų ir ekspertų grupių vertinimu, JAV korporacijos tuo metu, kai buvo priimtas įstatymas, faktiškai valdė 1,5–2 trln. JAV dolerių užsienio fonduose.
Nors įmonės daug lėčiau repatrijuoja užsienyje uždirbtą pelną, praėjusių metų ketvirtojo ketvirčio rodiklis, jį peržiūrėjus, buvo padidintas nuo 85,9 iki 146,6 mlrd. JAV dolerių.
Iki įsigaliojant naujajam mokesčių įstatymui, bendrovės didžiąją savo užsienyje uždirbto pelno dalį laikė užsienyje, taip mėgindamos išvengti 35 proc. mokesčio, kuris joms grėsė sugrąžinus lėšas į Jungtines Valstijas. Pagal respublikonų mokesčių įstatymą buvo nustatytas vienkartinis 15,5 proc. mokestis pinginiam turtui ir 8 proc. nepiniginiam turtui arba nelikvidiems aktyvams, neatsižvelgiant į tai, kur „nutūpdavo“ pelnas.
Tačiau beveik pusė užsienyje uždirbto pelno gali niekada ir negrįžti į Jungtines Valstijas, nes jį uždirba nelikvidūs aktyvai, o jų uždirbtas pajamas repatrijuoti nėra paprasta, teigiama 2016 m. tyrime, kuriam vadovavo Jennifer Blouin, Pensilvanijos universiteto mokslinė bendradarbė. Tik apie 54 proc. užsienyje uždirbto pelno laikoma pinigais, rodo jos atlikto tyrimo rezultatai.
Repatrijuoto pelno duomenys buvo įtraukti į ketvirtinę ataskaitą apie einamosios sąskaitos deficitą, kuris per šių metų sausio-kovo mėn. laikotarpį sumažėjo nuo 143,9 iki 130,4 mlrd. JAV dolerių. Deficitas laikomas pagrindiniu tarptautinės prekybos kriterijumi, nes jis apima repatrijuotas pajamas ir valdžios sektoriaus pervedimus.
