D. Trumpas pagrasino eskaluoti prekybos konfliktus su Kinija, Meksika, Europos Sąjunga ir Japonija, įbaugindamas verslo lyderius ir kai kuriuos atbaidydamas nuo investicijų. Tarsi to būtų maža, putojančios derybos dėl biudžeto ir skolos lubų su kongresų lyderiais iškėlė galimybę, jog spalį vyriausybė bus dar kartą uždaryta.
Neapibrėžtumas – ir vėstanti pasaulinė ekonomika – paskatino „JPMorgan Chase“ pirmadienį prognozuoti, kad egzistuoja 45 proc. tikimybė, jog JAV ekonomika ateinančiais metais įžengs į recesiją; 2018 m. pradžioje ši prognozė siekė vos 20 proc.
Be to, pirmadienį vienas svarbiausių Niujorko gamybinės pramonės matavimo indeksų nustatė visų laikų didžiausią vieno mėnesio sumažėjimą. Tai tapo paskutiniu ženklu, kad, nepaisant gana stiprios ekonominės padėties praėjusiais metais, šiemet politinės ir ekonominės jėgos susidėliojo taip, kad ekonomikos perspektyvos smarkiai apsiblausė. Tai gali tapti problema D. Trumpui, kurio pagrindinis artėjančių prezidento rinkimų koziris – pastatyta ant kojų šalies ekonomika.
„Pagrindinis klausimas toks: ar galime pasirūpinti sklandžiu ekonomikos nusileidimu? – teigė Vincentas Reinhartas, „Mellon“ vyriausiasis ekonomistas ir buvęs Federalinio rezervo ekonomistas. – Mes išgyvename sulėtėjimą, ir niekam tai nepatinka. Jausmas nėra geras.“
Ekonominė krizė ir netikrumas dėl kitų D. Trumpo veiksmų stato į keblią padėtį Federalinį rezervą, kuris susitinka antradienį ir trečiadienį. D. Trumpas tikisi, kad centrinis bankas sumažins palūkanų normas ir šitaip paskatins ekonomikos augimą. Tuo tarpu Federalinio rezervo pareigūnai stengiasi sušvelninti nerimą keliančius pranešimus apie ekonomiką, pabrėždami santykinai stiprias sritis, tokias kaip žemas nedarbo lygis ir didelės vartotojų išlaidos.
Tuo pat metu D. Trumpas tebeturi įgaliojimus sumažinti riziką ekonomikai – biudžeto ir prekybos atžvilgiu.
Įstatymų leidėjai stengiasi parengti tokį biudžeto sandorį, kuris padėtų išvengti vyriausybės uždarymo rudenį, padidinti federalinės skolos ribą ir užkirsti kelią dideliam išlaidų mažinimui. Tačiau iki šiol net respublikonams nepavyko pasiekti susitarimo su Baltaisiais rūmais, kuris taptų preliudija platesnėms deryboms su demokratais. Panašios pastangos metų pradžioje baigėsi ilgiausiu žinomu vyriausybės uždarymu po to, kai D. Trumpas pareikalavo finansuoti savo sienos statybą.
Dar vienas vyriausybės uždarymas, flirtas su federalinės skolos ribos pažeidimu ir didelis išlaidų mažinimas – visa tai pakenktų ekonomikai.
Panaši situacija ir su prekyba: Baltųjų rūmų pareigūnai, respublikonų atstovai ir verslo vadovai pareiškė, kad jei nesutarimai artimiausiu metu bus išspręsti, iki 2020 m. tai galėtų vėl prikelti ekonomiką. Tačiau kol kas dauguma derybų klausimų lieka arba neišspręsti, arba sustabdyti, ir netgi nėra aišku, ar D. Trumpas susitiks su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu kitą savaitę vyksiančiame G20 viršūnių susitikime.
„Didžiausia rizika augimui šiandien būtų prekybos poslinkis į pietus“, – praėjusią savaitę žurnalistams pareiškė „JPMorgan“ vadovas Jamie Dimonas.
Prezidentas prisiėmė visišką atsakomybę už ekonomiką, netgi pakrikštydamas ją „Trumpo ekonomika“. Per pirmuosius prezidentavimo metus jo vyriausieji ekonominiai patarėjai dalyvavo karštose diskusijose dėl to, kaip formuoti politiką, o D. Trumpas nesiėmė jokių veiksmų, kurie galėtų pakenkti augimui.
Tačiau pastaraisiais metais jo komanda pradėjo pasitikėti D. Trumpo instinktais, ypač prekybos reikaluose, o D. Trumpas ėmėsi aktyviai skelbti tarifus ir vyriausybės uždarymus, užsispyręs pasiekti savo politinius tikslus, net jei jie keltų pavojų ekonomikai.
Šeštadienį D. Trumpas atmetė visus nuogąstavimus ir pareiškė, kad šiuo metu ekonomikos rezultatai – geriausi per visą istoriją ir dar tik įsivažiuoja. Jis įspėjo apie galimą nuosmukį, jei kitais metais netektų posto. Prezidentas dažnai kalba apie ekonomikos rekordus, bet retai patikslina, kokius rekordus turi omenyje.
„Trumpo Ekonomika jau muša rekordus, o jos dar laukia ilgas kelias, – rašė jis tviteryje. – Tačiau jei 2020 m. mano postą perims kas nors kitas (varžovus žinau puikiai), gresia toks Rinkos Nuosmukis, kokio dar nebuvo! AMERIKA TURI IŠLIKTI DIDI.“
Kitą mėnesį ekonomika pasieks ilgiausią augimo tarpsnį per visą JAV istoriją, nesustabdomai augdama ilgiau nei dešimt metų po Didžiosios recesijos, kuri oficialiai baigėsi 2009 m. D. Trumpas aktyviai skatino ekonomikos pakilimą – mažindamas mokesčius, didindamas valdžios išlaidas ir decentralizavimą, tačiau demokratai nurodė, kad kai kurie iš šių pokyčių veikia kaip „apsvaigimas nuo cukraus“, kuris pamažu praeis ir ilgainiui pakenks ekonomikai.
Esama daug požymių, kad praėjusių metų ekonomikos galia gali būti trumpalaikė.
Valdant D. Trumpui, gamybos indeksai nukrito iki žemiausio lygio, atspindėdami susilpnėjusią paklausą ir nerimą, kad prieštaringi D. Trumpo veiksmai prekybos atžvilgiu privers kompanijas JAV ir užsienyje mažinti išlaidas.
Matydamas atsitraukimo požymius, D. Trumpas užsipuolė gamintojus. Jis sukritikavo keletą legendinių kompanijų, įskaitant „Harley-Davidson“ ir „General Motors“, kai šios pranešė apie darbo vietų mažinimą, o praėjusią savaitę pareiškė paraginęs „Lockheed Martin“ neriboti sraigtasparnių gamybos Pensilvanijos gamykloje.
Nors D. Trumpas nukreipė pyktį į atskiras kompanijas, kurios, jo nuomone, mažina darbo vietų skaičių, šių grasinimų poveikis lieka neaiškus. Kompanijos per pirmuosius tris šių metų mėnesius sumažino kapitalo investicijas, nors ir toliau naudojasi didžiulėmis mokesčių lengvatomis, pristatytomis 2017 m. pabaigoje.
Birželio mėnesio „Morgan Stanley“ verslo sąlygų indeksas užregistravo didžiausią vieno mėnesio sumažėjimą ir dabar yra žemiausias nuo 2008 m. gruodžio, kai JAV ekonomika buvo recesijos viduryje.
„Stebime latentinį nuosmukį. Tai tarsi lėtas kraujavimas“, – teigia „Stifel Fixed Income“ vyriausioji ekonomistė Lindsey Piegza. L. Piegzą ypač neramina mažėjantys vidaus rinkos pardavimai, nes tai ženklas, kad JAV paklausa silpnėja.
Tačiau analitikai ir Baltųjų rūmų pareigūnai pabrėžė, kad ekonomikoje vis dar stebima daug optimistinių ženklų, ir įspėjo, kad nedera pernelyg skubotai reaguoti į keletą pesimistinių pranešimų.
„Trumpas laikosi gilių įsitikinimų prekybos atžvilgiu. Trumpalaikiai duomenys jo nuomonės nepakeis“, – pabrėžė vienas vyresnysis pareigūnas, kalbėdamas su sąlyga, kad jo vardas liks neatskleistas.
Apie 70 proc. JAV ekonomikos priklauso nuo vartotojų išlaidų, o vartotojų pasitikėjimas rinkos situacija išlieka stabilus – mažmeninės išlaidos balandžio ir gegužės mėnesiais netgi pakilo. Infliacija vis dar nedidelė, o darbo klasės amerikiečių užmokesčiai auga ypač sparčiai.
JAV ekonomikoje per gegužės mėnesį atsirado tik 75 000 naujų darbo vietų, daug mažiau nei tikėtasi, tačiau nedarbo lygis tesiekia 3,6 proc. Baltųjų rūmų pareigūnai mano, kad atlyginimai ir vartotojų išlaidos padės pakelti ekonomiką, nepaisant kitų veiksnių, net jei įmonės ir toliau mažins investicijas.
„Galų gale, reikia įvertinti, ar duomenys yra prasmingi, – interviu teigė Baltųjų rūmų Ekonominių patarėjų tarybos pirmininkas Kevinas Hassettas. – Man atrodo svarbu tai, kad šiuo metu nuo sulėtėjimo gelbsti didžiulis pajamų augimas.“
D. Trumpas ir verslo lyderiai viltingai žvelgia į Federalinį rezervą. Akcijų rinka per pastarąsias savaites atsigavo – daugiausia dėl investuotojų įsitikinimo, kad Federalinis rezervas imsis kovoti su visuotine žala, atsiradusia dėl tarifų.
Volstritas prognozuoja 85 proc. tikimybę, kad liepos mėnesį palūkanų norma bus sumažinta, ir trečiadienį per spaudos konferenciją atidžiai stebės Federalinio rezervo pirmininką Jerome'ą H. Powellą, laukdamas ženklų, kad jis pasirengęs veikti.
„Federalinis rezervas turėtų įsikišti kiek galima greičiau. Jei jie uždels pernelyg ilgai, bus kur kas sunkiau išlipti iš bėdos“, – sakė Andrew Levinas, buvęs Federalinio rezervo ekonomistas, šiuo metu dėstantis Dartmuto koledže.
Tačiau didžiausią susirūpinimą ir toliau kelia tai, kaip D. Trumpas planuoja išspręsti gilėjantį prekybos ginčą su Kinija. D. Trumpas uždėjo tarifus 250 milijardų dolerių Kinijos importui ir pagrasino tą patį padaryti su dar 300 milijardų dolerių importu, jei Kinija nesutiks su didžiulėmis nuolaidomis. Derybos su Kinija prasidėjo pernai ir tęsėsi keletą mėnesių iki gegužės krizės. D. Trumpas pareiškė, kad jei Xi Jinpingas nesutiks su juo susitikti kitą savaitę per G20 aukščiausiojo lygio susitikimą Japonijoje, Jungtinės Valstijos bus pasirengusios pereiti prie naujų tarifų.
„Šiais metais ekonomikai recesija dar negresia, tačiau kitais metais viskas gali būti daug liūdniau, – tvirtina Gregas Valliere'as, vyriausiasis JAV politikos strategas „AGF Investments“, kasdien išleidžiantis politinį naujienlaiškį. – Jei iki 2020 m. neturėsime sandorio su Kinija, prezidentui tai bus didelis minusas verslo ir žemės ūkio neapibrėžtumo, lėtesnio ekonomikos augimo ir galbūt net infliacijos požiūriu.“
Šią ir kitą savaitę Jungtinių Valstijų prekybos atstovo biure daugiau kaip 320 kompanijų ir pramonės grupių dalijasi baimėmis, kad tarifų nustatymas visam Kinijos importui sukels reikšmingą kainų augimą, darbo vietų praradimą ir mažėjantį pelną. Tačiau Baltųjų rūmų viduje kai kurie patarėjai nurodo, kad šimtai tūkstančių kompanijų nesivargino išreikšti nepasitenkinimo ar netgi pateikti pastabų dėl tarifų.
Pasak prekybos departamento, JAV ekonomika 2018 m. išaugo 2,9 proc. – daugiausia nuo 2015 m. Baltųjų rūmų pareigūnai prognozavo, kad šiais metais augimas bus netgi dar stipresnis, tačiau su jais sutinka ne visi. Per pirmuosius tris mėnesius ekonomika išaugo 3,1 proc., bet daugelis analitikų prognozuoja, kad nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo pabaigos ji paaugs mažiau nei 2 proc.
D. Trumpas nerodo jokių atsitraukimo ženklų, ypač prekybos kovoje su Kinija ir biudžetinėje aklavietėje su demokratais ir respublikonais. Tačiau jis taip pat garsėja polinkiu staigiai pakeisti nuomonę, jei susiduria su blogais apklausų rezultatais ar akcijų rinkos nuosmukiais – skaičiais, kuriuos jis akylai stebi.
„Baltiesiems rūmams nebūtina panikuoti, bet yra priežasčių nervintis, – pastebi Douglasas Holtzas-Eakinas, ekonomistas, dirbęs senatoriaus Johno McCaino patarėju per 2008 m. prezidento rinkimus. – Po 3 proc. augimo visada seka sulėtėjimas. Kyla klausimas, iki kokio lygio? Jei sulėtėsime iki 2,5 proc., tai bus didžiulė pergalė. Jei sulėtėsime iki 1,5 proc., prezidentas turės kur kas mažiau šansų būti perrinktas.“
