Kadangi šalyje draudžiama vartoti alkoholį, visi gėrimai čia nealkoholiniai. Bet karalystė išgyvena svaiginantį socialinių permainų laikotarpį, ir Saudo Arabijos gyventojai jau dabar ima svarstyti – kai kurie labai nekantraudami, daugelis – neslėpdami susirūpinimo, ar tik neišnyks jų šalyje dar vienas griežtos Islamo koncepcijos skiriamasis ženklas. Šaliai vadovaujant sosto įpėdiniui, de facto Saudo Arabijos valdytojui princui Mohammedui bin Salmanui, karalystė sulaukė griežtos tarptautinės kritikos tiek žurnalisto Jamalo Khashoggi nužudymo istorijoje, tiek dėl aktyvistų bei disidentų suėmimų. Ir vis dėlto jaučiamas tam tikras išlaisvėjimas, kuris padeda šalies vadovams skatinti ekonominės bei socialinės revoliucijos idėją.

Prieš keletą metų vien mintis apie tai, kad moterys galės laisvai lankytis viešosiose vietose drauge su vyrais – o ką jau kalbėti apie vairavimą, – būtų neįtikėtina. Nors vyriausybė nė žodeliu neužsimena apie legalų alkoholio vartojimą, net pats faktas, jog Saudo Arabijos gyventojai kalbasi apie tokią galimybę, kelia nuostabą.

„Mes gyvename visiškai kitokioje eroje, – kalbėjo 39-erių metų Salehas. Kaip ir įprasta karalystėje, jis parpašė neminėti jo pavardės tam, kad galėtų nevaržomas kalbėti. – Mes manėme, kad šalyje nebus jokių kino teatrų, kad moterys ir toliau negalės lankytis sporto renginiuose ar vairuoti – dabar visa tai virto realybe ir jau atrodo, kaip visiškai suprantamas ir natūralus dalykas.“

Jau atvirai kalbama, jog užsienio svečiai nuo kitų metų gali tikėtis švelnesnių apribojimų alkoholiui. Užsieniečiai, glaudžiai bendradarbiaujantys su vyriausybės struktūromis, teigia girdėję, kad vyriausybė rengia importo licencijas.

Didysis princo Mohammedo tikslas yra prijungti Saudo Arabiją prie pasaulinės rinkos ir pasiekti, kad Saudo Arabija taptų tokia pat patrauklia tarptautinių talentų traukos vieta kaip Dubajus. Princas nori, kad įmonės klestėtų, o turistai plūste plūstų į Raudonosios jūros kurortus, kuriuos jis planuoja pastatyti.

Saudo Arabijos pareigūnai neatsiliepė į prašymus pakomentuoti šiam straipsniui po kelių bandymų su jais susisiekti gegužę. Po šios publikacijos vienas vyresnysis vyriausybės pareigūnas, nesutikęs skelbti savo pavardės, teigė Saudo Arabijos laikraščiui „Arab News“, jog karalystė neturi jokių planų leisti prekiauti ar viešai vartoti alkoholį. Jis pavadino pranešimus žiniasklaidoje „melagingomis naujienomis“.

Duodamas interviu „Bloomberg“ naujienų agentūrai pernai spalį, princas sakė negalintis rasti tinkamo kandidato užsieniečio, kuris sutiktų persikelti į Saudo Arabiją vadovauti jo labdaros fondui, nes visi jie pageidauja gyventi Dubajuje. Anot jų, vienas iš privalumų ten gyventi yra tas, kad ne musulmonai gali vartoti alkoholį licencijuotuose viešbučiuose ir klubuose, o apribojimai sušvelninti net per Ramadaną, musulmonų pasninko mėnesį. Gyventojai dabar gali užsisakyti alkoholio licencijuotuose restoranuose bet kuriuo paros metu.

„Jie nori dirbti vieną savaitę Dubajuje, vieną Saudo Arabijoje“, – kalbėjo princas. Bet pokyčiai, kad ir kokie jie būtų, turi vykti „nenutolstant nuo Saudo Arabijos įstatymų ir religijos“, pabrėžė jis.

Alkoholis

Nėra taip, kad alkoholio čia nebūtų galima gauti, tiesiog Saudo Arabija primena labiau Jungtines Valstijas „sausojo įstatymo“ arba prohibicijos laikotarpiu nei Dubajų. Čia klesti „juodoji rinka“ ir naminukė laisvai parduodama laikinuose baruose, įsikūrusiuose gyvenamuosiuose kvartaluose ir praduodančiuose gėrimus užsieniečiams. Vienas butelis kontrabandinio vyno kainuoja apie 800 rialų (213 JAV dolerių); stiprus gėrimas, pavyzdžiui, viskis ar džinas, kainuoja apie 1200 rialų. Diplomatiniuose Rijado kvartaluose – aptvertoje teritorijoje, kur įsikūrusios ambasados – kone atvirai vyksta vakarėliai. Kai kurie Saudo Arabijos gyventojai apsirūpinę tokiomis turtingomis alkoholinių gėrimų atsargomis, jog dažnas namų šeimininkas gali pasiūlyti svečiui pasirinkti iš daugelio baltojo ar raudonojo vyno rūšių.

Sklinda kalbos, kad karaliaus Abdullah finansinis rajonas, speciali zona šiauriniame Rijade, svarsto galimybę nebedrausti alkoholio, atviravo trys šaltiniai, sutikę kalbėtis anonimiškumo pagrindais. Finansinis rajonas, Neomas ir vyriausybės Tarptautinių ryšių centras neatsiliepė į prašymus pakomentuoti.

Spekuliacijas dėl alkoholio draudimų galėjo paskatinti vyriausybės pastangos įvertinti žmonių reakcijas prieš priimant bet kokius sprendimus. Ir, kaip visada, reakcijos šioje vis dar itin konservatyvioje visuomenėje skiriasi.

Iš sporto baro išeinanti šešių jaunų moterų grupelė, apsidangsčiusi juodais drabužiais, iš kurių matyti tik akys, net suspigo nuo minties apie alkoholio legalizavimą. Jokiu būdu, tarė viena iš jų. Neįmanoma, pritarė jai kita.

Gretimoje kavinėje 37-erių metų Abdelis-Azizas sakė, kad jis su savo bičiuliais mano, jog alkoholis bus legalizuotas per artimiausius penkerius metus, ir maždaug trečdalis iš jų tam pritaria. Jis viliasi, kad naujoji tvarka apsiribos tokiomis vietomis kaip „Neomas“, princo suplanuotas grandiozinis, kone iš mokslinės fantastikos srities, metropolis, kuris, manoma, bus didesnis ir už Dubajų. „Aš sutikčiau, jeigu tokia tvarka galiotų Neome ir kituose naujuose miestuose“, – sakė jis.

Kalbėdamas apie savo planus su „Bloomberg“ žurnalistais 2017 metais, princas Mohamemedas sakė, kad Neome, Saudo Arabijos pusėje, bus laikomasi sausojo įstatymo. Užsieniečiai, kurie norės vartoti alkoholį, galės pereiti per sieną į Egiptą ar Jordaniją, sakė jis. Neomas, pirmoji pasaulyje speciali nepriklausoma zona, be Saudo Arabijos apims kaimyninių valstybių – Egipto ir Jordanijos – teritorijas.

Yra ir kitų valstybių Artimuosiuose Rytuose, kurios taip pat draudžia alkoholį, pavyzdžiui, Iranas, Sudanas ir Kuveitas. Daugelyje iš tų šalių, kurios netaiko draudimų, galioja gana dideli apribojimai, net jeigu į juos kartais žiūrima pro pirštus. Dubajuje alkoholiu gali būti prekiaujama tik licencijuotose įtaigose, o už pažeidimus gresia kalėjimas. Egipto viešbučiuose egiptiečiams negali būti parduodamas alkoholis per Ramadaną, kuris čia baigėsi praėjusią savaitę.

Kai kurie pareigūnai ir saudo arabiečiai, artimai susiję su vyriausybe, sako, kad alkoholis karalystėje gali niekada nebūti legalizuotas, nes šalis yra Mekos sergėtoja ir tikėjimo ištakos. Viso pasaulio musulmonai melsdamiesi atsigręžia į Meką, todėl Saudo Arabija turi likti islamiškosios dorovės bastionu, tvirtina jie.

Jeigu kada ir bus atšauktas draudimas, manoma, kad Saudo Arabijoje jis bus tik dalinis. Licencijos gali būti išduotos restoranams ir viešbučiams viename kitame didmiestyje ir naujuose kurortuose.

Pagal Raudonosios jūros projektą, prabangiame turizmo centre, suplanuotame vakariniame karalystės krante, neketinama leisti prekiauti alkoholiu, teigia „Red Sea Development Co.“ generalinis direktorius Johnas Pagano‘as. Specialioje zonoje galios „sušvelnintos socialinės normos“ su leistinomis „vakarietiška aprangos ir elgsenos dogmomis“, sakė J. Pagano‘as. „Pagal visas draudimo sutarčių sąlygas numatyta, kad alkoholiu čia nebus prekiaujama, bet kas ten žino?“ – sakė projekto vadovas.

Karalystėje ne visada galiojo sausas įstatymas. Kai naftininkai atvyko į jauną Saudo Arabiją, alkoholis čia buvo vartojamas laisvai tarp užsieniečių, o šie dalijosi juo vakarėliuose, kuriuose lankydavosi Saudo Arabijos elitas. Bet 1951 metais Džidoje karaliaus Abdulazizo sūnus nužudė britų vicekonsulą ir manoma, kad šį incidentą pakurstė nesaikingas alkoholio vartojimas. Neturkus po šio incidento karalius uždraudė alkoholį.

Vienas vyriausybės pareigūnas sakė esąs 80 proc. įsitikinęs, kad alkoholis bus legalizuotas, bet dėl to visiškai nesidžiaugė, nes, pasak jo, toks sprendimas suterštų Saudo Arabijos ypatingąjį statusą.

„Aš nemanau, kad vyriausybei derėtų legalizuoti alkoholį, – kalbėjo 30-ies metų Nasma, laukdamas staliuko Rijado restorane, kur visi kokteiliai nealkoholiniai. – Mes esame musulmonų šalis.“