Dirbti tiesiogiai turtingiausiems pasaulio žmonėms – karjeros posūkis, galintis turėti tam tikrų privalumų, tokių kaip kelionės superjachtomis, bet taip pat galintis įmesti tave į šeimos dramos sūkurį ar priversti bendrauti su ekscentriškomis asmenybėmis. Žmogiškųjų išteklių ir įdarbinimo kompanijos „Agreus Group“ direktoriai Paulas Westallas ir Tayyabas Mohamedas teigia, jog pirmiausia stengiasi įsitikinti, kad jų kandidatai supranta, kam pasirašo, ir tik tada siunčia juos į darbą. Interviu su „Bloomberg Markets“ jie pasakoja, koks jausmas dirbti šeimos biure ir ko šeimos tikisi iš savo investicijų valdytojų.
„Bloomberg Markets“: Su kokiais iššūkiais susiduriate ieškodami kandidatų šeimos biurams?
Paulas Westallas: Niujorke ar Londone nesunku rasti kvalifikuotų ir talentingų žmonių, tačiau šeimos biuro mentalitetas ir kultūra yra labai saviti. Komandos žymiai mažesnės. Rasti kažką, kas būtų patikimas ir diskretiškas, ir kuo šeima galėtų pasikliauti, yra pagrindinis rūpestis, nes ant kortos pastatytas jų gerbūvis, pragyvenimo šaltiniai ir per kelias kartas sukrautas turtas.
BM: Kokio charakterio asmeniui tokios aplinkybės būtų palankiausios?
Tayyabas Mohamedas: Žmogui, kuris yra atėjęs iš didelės korporacijos, vadovavęs visai komandai ir niekada pats nedirbęs juodo darbo, šeimos biuro mentalitetas gali ir netikti. Tarkim, Londone dirbame su didžiulės Pietų Azijos šeimos biuru – jie neturi net priimamojo. Jų finansų direktorius juokiasi, kad kartais pats įleidžia lankytojus ir išverda jiems kavos – nepaisydamas savo aukštų pareigų. Taip pat matome daug scenarijų, kai finansų direktoriai daugelį metų valdo tradicines turto klases, o paskui jų klientas staiga nusprendžia pradėti investuoti į visiškai kitokius dalykus, pvz., arklių lenktynes. Finansininkas, niekada nedirbęs su tokio pobūdžio dalykais, privalo padaryti viską, ką reikia, kad perprastų naują situaciją ir susitvarkytų. Žmogus, turintis didelį ego, nebūtinai gerai pritaps tokioje aplinkoje.
PW: Kadangi turite valdyti skirtingų šeimos narių turtą, gilintis į skirtingus santykius ir susidurti su A tipo asmenybėmis, paprastai šeimos biuruose dirba komunikabilūs, malonūs, turintys didelį emocinį intelektą žmonės.
BM: Kokių dar yra kultūrinių skirtumų, kurių galima tikėtis dirbant šeimos biure?
TM: Kultūriniu šoku gali būti tai, kad privalėsite būti visada pasirengęs šokti į pagalbą. Jei dirbate šeimos biure, turite tarnauti šeimai ir rūpintis jos poreikiais pačiais sunkiausiais laikais. Pvz., galbūt esate suplanavęs atostogas, bet turėsite jas atšaukti.
BM: O jei pagrindinis klientas miršta?
PW: Viskas gali apvirsti aukštyn kojomis. Tokiais atvejais dažnai matome visišką chaosą šeimos biure. Vaikai gali nesutarti, kur reikėtų investuoti pinigus, jie gali norėti didelių pokyčių, gali norėti samdyti naujus žmones.
BM: Kuriame karjeros etape žmonės paprastai nori pereiti į darbą šeimos biure?
PW: Kai prieš 10 metų pradėjome šį verslą, tai buvo laikoma tinkamu karjeros žingsniu tiems, kas praleido 30 metų bankininkystės ar investicijų valdymo srityje ir nutarė pasiieškoti patogaus darbo paskutiniaisiais savo karjeros metais. Tačiau situacija pradeda keistis ir manau, kad šeimos biuras tampa normalia karjera ir savarankišku karjeros sektoriumi. Dabar žmonėms tai atrodo būdas gauti tiesioginę prieigą prie sandorių, ypač jei esate savo karjeros viduryje, dirbate didelėje komandoje ir nesulaukiate tokios „seksualios prieigos“, kokios norėtumėte. Būtent tai gausite šeimos biure, bet taip pat ten jūsų laukia ir labai kasdieniškos, rutiniškos užduotys.
BM: Kokio atlyginimo gali tikėtis žmonės, svarstantys pereiti į šeimos biurą, lyginant su jų dabartinėmis pozicijomis?
PW: Akivaizdu, kad atlyginimas turi būti konkurencingas, lyginant su rinka, iš kurios jie ateina. Žinoma, jei esate didelės investicinės įmonės generalinis direktorius, pereiti į šeimos biurą jums neapsimoka (nes darbo užmokestis būtų nepakankamas). Kalbant apie premijas, paprastai jos skiriamos daug diskretiškiau – tačiau, kai atsiranda pasitikėjimas, galima pereiti ir prie stabilesnės struktūros. Kai įrodysite savo lojalumą, ir jei investicijų grąža bus gera, galimybė pasididinti atlyginimą gali būti žymiai didesnė. Kandidatams dažnai belieka tuo ir kliautis. Esame girdėję nuostabių istorijų, kaip, pavyzdžiui, už puikų darbą finansų vadovas gavo premiją – klientas jam ir jo šeimai leido savaitę atostogauti savo 300 milijonų svarų sterlingų (381 mln. dolerių) kainuojančioje superjachtoje.
BM: Kaip palygintumėte šeimos biurų įvairovę su likusia finansų pasaulio dalimi?
PW: Lyčių proporcija panaši kaip ir investicinės bankininkystės bei vadovų pasaulyje. Čia daugiausia dirba vyrai – jie sudaro apie 71 proc. Vis dėlto stebime tendenciją, kad kai kuriems sėkmingiausiems šeimos biurams vadovauja moterys.
TM: Kalbant apie rasę, šeimos yra linkusios samdyti žmones, kurie tinka tokiam darbui, tačiau jos neturi žmogiškųjų išteklių vadovo ar vidaus politikos, kuri užtikrintų diversifikaciją. Manau, dėl patogumo šeimos yra linkusios samdyti panašius į save, nors nemanau, kad jos tai daro sąmoningai.
