Per tą laikotarpį, Kinijai griežtinant retųjų žemės elementų vidaus pajėgumų kontrolę, Jungtinėms Valstijoms neliko nieko kaip paklusti Kinijos dominavimui šiame sektoriuje. 17-os retųjų žemės elementų grupė plačiai naudojama gynybos, energetikos bei technologijų sektoriuose. Kinijai apimant beveik 70 proc. pasaulinių pajėgumų, JAV pramonės, išskyrus gynybos, neturi „tiesioginių galimybių“ atsikratyti priklausomybės nuo Kinijos dėl retųjų žemės elementų tiekimo, teigia „Citigroup Inc.“

Foto: Bloomberg

Štai kodėl Vašingtonas susiduria su nauju frontu jo vis gilėjančiame prekybos kare su antra didžiausia pasaulio ekonomika po Pekino perspėjimų apie savo ketinimus apriboti itin svarbių medžiagų eksportą. Galimas JAV įmonių įtraukimas į juoduosius sąrašus arba draudimas eksportuoti retuosius žemės metalus į Jungtines Valstijas gali turėti esminį finansinį poveikį technologijų bendrovėms, kurioms Kinija yra svarbus pajamų šaltinis ar kurios naudoja savo versle retuosius žemės elementus, teigiama „Fitch Ratings“ analizėje.

Čia apžvelgsime šalies atsargas, eksporto procedūras, dominuojančius rinkos žaidėjus ir neteisėtas veiklas.


1. Šeši dominuojantys gamintojai

2016 metais Kinija sujungė savo kasybos bei atskyrimo pajėgumų įmones į šešias licencijuotas grupes. Pekinas nustatė grupėms metines gavybos kvotas, siekdamas geriau kontroliuoti šalies strateginius mineralinius išteklius ir užtikrinti pramonės tvarumą. Joms suteiktos kasybos kvotos 2018 metais iš viso siekė 120 000 tonų retųjų žemės metalų oksidų, palyginti su 105 000 tonų 2017 metais. Šalis planuoja iki 2020 metų vidaus kasybos pajėgumų ribą nustatyti iki 140 000 tonų, taip siekdama išsaugoti išteklius; be to, remiantis 2016 m. pramonės penkmečio planu, ji žada sumažinti lydymo bei atskyrimo pajėgumus trečdaliu nuo 2015 m. lygio iki 200 000 tonų. Tokie planai – tai tik dalis plataus masto programos, kuria siekiama daugiau nei du kartus padidinti sektoriaus pelno maržą – iki 12 proc.

Remiantis šalies informacijos bei technologijų ministerijos duomenimis, žemiau pateikiami šeši pagrindiniai gamintojai su 2018 m. kvotomis.

Bendrovės pavadinimas Kasybos pajėgumai Kotiravimas biržose
China Northern Rare Earth Group High-Tech 69 250 tonų Pati bendrovė, Šanchajaus birža, „Inner Mongolia Baotou Steel Union Co.“
Southern China Rare Earth Group Co. 28 250 tonų „Jiangxi Copper“ padalinys
Chinalco Rare Earth & Metals Co. 14 350 tonų Kreiptasi dėl IPO Šanchajuje 2018 m.
Xiamen Tungsten Co. 3 440 tonų Pati, Šanchajaus birža
Guangdong Rare Earths Industry Group Co. 2 700 tonų „Rising Nonferrous Metals Share Co.“, Kinijosspalvotųjų metalų pramonės „Foreign Engineering and ConstructionCo.“
China Minmetals Rare Earth Co. 2 010 tonų Pati, Šendženo akcijų birža

2. Kur yra kasyklos?

Foto: Bloomberg

„Baiyun Obo“ Kinijos Vidinėje Mongolijoje, valdoma grupės „China Northern Rare Earth“, yra didžiausia pasaulyje kasykla. Jai tenka 83 proc. visų šalies atsargų, daugiausia lengvųjų elementų. Kasyklos Šandongo provincijoje turi 8 proc. atsargų, Sičuano provincijoje – 3 proc., likusios atsargos glūdi pietinėse provincijose (daugiausia – vidutinio sunkumo ir sunkių elementų), rodo 2017 m. duomenys, paskelbti Kinijos retųjų žemės elementų pramonės asociacijos (China Rare Earth Industry Association) svetainėje.


3. Eksportas, importas

Kinija turi lengvųjų retųjų žemės elementų perteklių, todėl šie elementai dominuoja šalies eksporto sektoriuje, tačiau tam, kad patenkintų savo vidaus deficitą, jai tenka importuoti vidutinio sunkumo-sunkiuosius elementus, skelbia „SMM Information & Technology Co.“. Eksporto sektoriuje vyriausybė negali kontroliuoti kiekių ar sąlygų – iš įmonių, norinčių gauti licenciją, yra tik reikalaujama pateikti pardavimo sutartis.

Iš šalies išvežamų retųjų žemės elementų apimtys 2018 metais išaugo 3,6 proc. iki maždaug 53 000 tonų, rodo Kinijos muitinės duomenys. Eksportas auga kiekvienas metais nuo pat 2013 metų. Retųjų žemės elementų ir jų produktų, įskaitant nuolatinius magnetus, eksportas pernai padidėjo 5,4 proc. iki 95 586 tonų, iš jų 18 852 tonos, arba 20 proc. - į Jungtines Valstijas. Kinija tiekia JAV apie 80 proc. jos importuojamų retųjų žemės elementų, kurie yra naudojami daugybės produktų gamyboje, nuo išmaniųjų telefonų iki elektrinių transporto priemonių bei vėjo turbinų.

Remiantis šalies pramonės grupės duomenimis, Kinijos importas pernai išaugo dvigubai, iki maždaug 70 000 tonų, ir ji primą kartą tapo viena svarbiausių importuotojų.

4. Nelegali kasyba

Nors nėra oficialių duomenų, šalį persekioja tokios piktžaizdės, kaip nelegali žvalgyba ir gavyba. Vyriausybei paskelbus drastiškas priemones, nelegalios gavybos apimtys ženkliai sumažėjo, tikino SMM analitikas Wu Xiaofengas, nepateikęs konkretesnių skaičių.
Remiantis JAV geologinių tyrimų ataskaita, į kurią įtraukti Kinijos vyriausybės duomenys, Kinija pernai išgavo 180 000 tonų, kai tuo tarpu oficialios kvotos sudaro 120 000 tonų.


5. Vartojimo zonos

Foto: Bloomberg

Nuolatinių magnetų medžiagos sudaro 44 proc. Kinijos vartojimo, politūra – 10 proc., nafta ir naftos chemijos produktai – 9 proc., likusi dalis tenka metalurgijos technikai, stiklams, katalizatoriams ir apšvietimo įrenginiams, teigia SMM.

6. Gresiantis vidaus deficitas

Augantis nuolatinių magnetų poreikis naujų, energiją tausojančių automobilių gamyboje skatina paklausos augimą, o tai, savo ruožtu, didina Kinijos priklausomybę nuo importo, nes vidaus gamyba ribojama.

Kiek anksčiau šias metais vyriausybė paskelbė pirmą iškasamos produkcijos kvotų raundą – 60 000 tonų, kai tuo tarpu prieš metus šis rodiklis siekė 73 500, o 2018 metų metinis limitas sudarė 120 000 tonų.

Rinka nekantraudama laukia kito gavybos kvotų raundo, naujausi duomenys turėtų būti paskelbti dar šių metų birželį. Šių metų pirmojo raundo kvotos buvo gana žemos, atsižvelgus į tai, kad bendra Kinijos paklausa turėtų padidėti iki 180 000 tonų, o bendrovėms gali tekti rūpintis tiekimo šaltiniais iš užsienio rinkų, kovą kalbėjo vicegeneralinis sekretorius Chenas Zhanheng‘as per retųjų žemės elementų konferenciją.