Tačiau buvęs Merilendo įstatymų leidėjas dabar vadovauja neįprastam bendruomenės mokesčių sukilimui prieš 230 milijardų dolerių turtą valdančią kompaniją „OppenheimerFunds Inc.“, ir žinia apie jį gali nuaidėti toli už pensininko gyvenamojo rajono Floridos vakarinėje pakrantėje.

Per patį nekilnojamojo turto burbulo apogėjų „Clearwater Cay“ bendruomenės rajonas pardavė vertybinių popierių ir obligacijų, planuodamas pasistatyti vandens parką ir Venecijos stiliaus kanalą su gondolomis, kuris „Grand Venezia“ paverstų visų geidžiamu kurortu. Tačiau šios įdomybės niekada nebuvo pastatytos, o jų sumanytojas atlieka 40 metų laisvės atėmimo bausmę už Ponzi schemos įgyvendinimą. Taigi birželio 4 d. D. Dwyeris ir rajono stebėtojų taryba nutarė paskelbti bankrotą, siekdami sumažinti skolą ir atsikratyti maždaug 1500 dolerių dydžio (asmeniui) metinio įsipareigojimo.

2017 m. rugsėjo mėnesį, remiantis finansine ataskaita, rajonas turėjo 13,9 milijonų dolerių neapmokėtų obligacijų, nors D. Dwyeris teigia, kad abejoja šio skaičiaus tikslumu. Visa skola priklauso „OppenheimerFunds“.

„Neturiu kito pasirinkimo, kaip tik skelbti bankrotą, – sako 61-erių D. Dwyeris. – Leisime kam nors kitam tarpininkauti mūsų vardu, nes tai jau tapo nenormalu.“

Šis žingsnis žymi svarbų, nors ir donkichotišką, iššūkį didelei neapmokestinamų obligacijų rinkos sferai, kuriai priklausančios kompanijos nuolat gauna lėšų statyti kelius, kanalizaciją ir kitą infrastruktūrą, skirtą nekilnojamojo turto plėtrai. Pardavus nekilnojamąjį turtą, skolą padengia žemės sklypų savininkų mokami mokesčiai. Vien Floridoje šie vertybiniai popieriai yra verti apie 7,3 milijardus dolerių, o dar daugiau milijardų dolerių yra investuota į sparčiai augančias valstijas, tokias kaip Kalifornija, Teksasas ir Koloradas.

Nelygi kova

Jamesas Spiotto, „Chapman Strategic Advisors LLC“ vadovas ir savivaldybių bankrotų ekspertas, teigia, kad rajono laukia nelygi kova. Jis sako, kad Floridoje nežino jokio kito bendruomeninio rajono, kuris būtų paskelbęs bankrotą, ir tam reikės gubernatoriaus leidimo. Be to, pajamos, užtikrinančios obligacijas, yra labai saugi skolos rūšis, kurios „mažinti nederėtų“, – teigia jis.

„Nesu tikras, kad jiems pavyks išvengti obligacijų skolos“, – apibendrina J. Spiotto.

„OppenheimerFunds“ atstovas komentuoti atsisakė. Rugpjūčio mėnesį valstybės teisėjas stojo įmonės pusėn, atmesdamas gyventojų prašymus paskelbti bankrotą „Clearwater Cay“ rajonui ir susigrąžinti skolos įmokas. Susitikime su gyventojais šį mėnesį Brianas Crumbakeris, „OppenheimerFunds“ advokatas, pareiškė, kad Floridoje kiltų ir daugiau panašių įsipareigojimų nevykdymo atvejų, jei tokiems rajonams kaip šis būtų leista atsikratyti skolų.

„Clearwater Cay“ rajonas buvo įkurtas 2005 m. per pačią būstų statybos karštinę, siekiant įnešti itališkosios Venecijos dveksmo į pakrantės nuosavybės ruožą, esantį už maždaug 35 km nuo Tampos. Pagal 2005 m. skolos siūlymo dokumentus, rajonas išleido obligacijas, planuodamas naujas statybas 49 akrų plote, kurį idėjos sumanytojas Dave'as Clarkas pažadėjo paversti „prabangia kurortine regiono vieta“ su apartamentais, parduotuvėmis ir vandens parku.

Tačiau D. Clarko avantiūra galiausiai iškilo į paviršių. Pasak JAV teisingumo departamento, jo kompanija „Cay Clubs“ apgaule išviliojo iš investuotojų 300 milijonų dolerių, kad renovuotų nuvertėjusius atostogų nuomos būstus Floridoje, Las Vegase ir Karibuose. Reguliavimo institucijos teigia, kad tai buvo Ponzi schema, kuri rėmėsi apgavikiškais pirkimais, kad dirbtinai padidintų nekilnojamojo turto vertę, įskaitant ir Klirvoterį. 2016 m. D. Clarkui buvo paskirta 40 metų kalėjimo.

Bylinėjimasis dėl nesutarimų

Bruce'as Barnesas, advokatas iš Floridos Seifti Harboro, atstovavęs tiems, kurie bylinėjosi su D. Clarku, teigia jau 12 metų susiduriantis su nesutarimais dėl Klirvoterio. B. Barnesas sakė, kad 2014 m. jis pradėjo įsiklausyti į gyventojų skundus dėl to, kodėl jiems vis dar tenka mokėti su rajono skola susijusius mokesčius.

Šie pinigai keliavo „OppenheimerFunds“ – kompanijai, kuri 2006 ir 2007 m. įsigijo skolą savo dviem investiciniams fondams, įskaitant didelės apimties savivaldybių fondą, kaip rodo teismo pateikti dokumentai. Šis ketvirtas pagal dydį tokio tipo fondas, valdantis 7 milijardų dolerių turtą, garsėja rizikingais sprendimais, įskaitant skolų, parduodamų nekilnojamojo turto vystymo rajonų, įsigijimą.

2016 m. B. Barnesas iškėlė bylą rajonui ir investiciniams fondams „Grand Venezia“ apartamentų komplekso vardu, sakydamas, kad metiniai mokesčiai nuo 1400 iki 1500 dolerių buvo skirti apmokėti skolai, kuri buvo išduota neteisėtai. Ieškinyje buvo reikalaujama, kad „OppenheimerFunds“ grąžintų pinigus, teigiant, kad skola neatnešė bendruomenei jokios naudos. Praėjusiais metais teisėjas priėmė sprendimą ne namų savininkų naudai, nurodydamas iš naujo nustatyti mokesčių dydį.

Ilgame rajono valdybos posėdyje su gyventojais rugpjūčio mėnesį B. Crumbakeris, „OppenheimerFunds“ advokatas, tvirtino, kad pajamos iš obligacijų suteikė naudos finansuojant žemės pirkimus ir vandens bei kanalizacijos paslaugas. Jis teigė, kad vienintelė rizika, kurią įmonė prisiėmė, buvo ta, kad skolos mokėjimai nutrūks, jei asmenys nustos mokėti mokesčius, bet ne ta, kad rajonas apskritai atsisakys savo įsipareigojimų. „Priešingu atveju, kiekvienas miestas, apskritis, mokyklos valdyba, 600 bendruomenės plėtros rajonų Floridoje ir kitur padarytų tą patį“, – pabrėžė jis.

Po to, kai teisėjas nutarė palaikyti investicinę įmonę, D. Dwyeris inicijavo apygardos valdybos perėmimą. Jis teigia, kad „OppenheimerFunds“ nepateikė išsamios informacijos apie tai, kaip naudojami skolos pinigai arba kiek dar gyventojai yra skolingi. 2017 m. finansinėje ataskaitoje pažymima, kad rajonas negalėjo pateikti „įrodymų“ apie skolos aptarnavimo fondo patikėtinio išlaidas.

„Neketinu užkrauti savo bendruomenei skolos, kurios negaliu pateisinti“, – sako D. Dwyeris.

„OppenheimerFunds“ tokios teisminės kovos – ne naujiena. Kompanijos fondai įsigijo Puerto Riko išleistas obligacijas, o šis šiuo metu taip pat siekia bankroto. Rugsėjo mėnesį kompanija iškėlė ieškinį Harviui (Ilinojaus valstija) po to, kai šis neįvykdė 2007 m. išleistų obligacijų įsipareigojimų.

Rajonas nusprendė skelbti bankrotą, tikėdamasis pakviesti investicinę įmonę sėstis prie derybų stalo, teigia D. Dwyeris. „Tai reikštų, kad obligacijų turėtojai sutinka su skolos sumažinimu, – sako jis. – Jie turėtų nurašyti dalį skolos arba apskritai jos atsisakyti.“