Patvirtinti duomenys atgręžti į praeitį. Naujausi nepatvirtinti rodikliai – vartotojų pasitikėjimo rodikliai, verslovių vadovų planinės ataskaitos apie atsargas, gamybos apimtis ir užimtumą bei jų verslo klimato prognozės – atspindi nuogąstavimus dėl ateities.

Europa susirūpinusi dėl daugelio dalykų, įskaitant chaotišką britų pasitraukimą iš Europos Sąjungos (ES), Jungtinių Valstijų–Kinijos prekybos karą ir jos pačios prekybos santykius su JAV. Neseniai nerimas dėl ateities dar labiau paaštrėjo.

Tikimybė, kad Jungtinė Karalystė (JK) paliks ES be sutarties dėl jų ekonominių santykių – toks rezultatas galėtų įstumti abi ekonomikas į chaosą, baigėsi tuo, kad premjerė Theresa May paskelbė, kad birželio 7-ąją atsistatydins iš Konservatorių partijos vadovės posto; be to, per Europos Parlamento rinkimus, vykusius prieš savaitę, itin stipri pasirodė populistinė „Brexit“ partija, vadovaujama euroskeptiko Nigelo Farage‘o.

Jungtinių Valstijų-Kinijos prekybos karas, regis, užsitęs, ir gali rimtai pakenkti Europos prekybai su abiem šio karo dalyvėmis.

Kuo daugiau protekcionizmo Baltuosiuose rūmuose Kinijos atžvilgiu, tuo didesnį nerimą jaučia europiečiai. Jie baiminasi, kad gali atsidurti tokioje pat akistatoje su prezidentu Donaldu Trumpu, kuris ir toliau garsiai skalambija, jog JAV keliuose per daug vokiškų automobilių ir kad Europos prekybos centruose per mažai JAV žemės ūkio eksporto.

Europos nerimas auga labai nepalankiu jai metu, kai ruošiamasi atsisveikinti su raminančiu Europos centrinio banko vadovo Mario Draghi tonu. ECB prezidentas pasitraukia iš savo posto šių metų spalį.

Europos lyderių nerimas, susijęs su silpnais nepatvirtintais duomenimis, gali nuslūgti, jeigu į ECB vadovo kėdę atsisėtų M. Draghi tipo figūra. Bet užuot sutelkę dėmesį į tokį svarbų paskyrimą, lyderiai bando suburti politiniu požiūriu raminamąjį „variantą“, visiems vienaip ar kitaip tinkantį kandidatų į penkis aukščiausius ES postus sąrašą, atsižvelgdami į tautybių bei lyčių pusiausvyrą, Rytų Europos painius aspektus bei kitus politinius sumetimus.

Prancūzija turi du kandidatus į ECB prezidento postą: banko „Bank of France“ prezidentą Francois de Villeroy-Gaulac‘ą ir ECB vykdomosios valdybos narį Benoit Coure. Abu yra pragmatiškojo „molio“, šia prasme primenantys M. Draghi.

Vienas iš prancūzų greičiausiai vadovautų Frankfurte įsikūrusiam ECB, tuo atveju, jeigu Vokietija užsitikrintų aukšto rango postą Briuselyje. Kita vertus, jeigu prancūzai gautų postą Briuselyje, svarbiausiu varžovu taptų suomis. Juo gali tapti Erkkis Liikanenas, kuris labai populiarus, politiniu požiūriu sumanus ir praktiškos mąstysenos ECB veteranas. Jeigu jums patinka M. Draghi, patiks ir E. Liikanenas.

Kandidatas, labiausiai nepanašus į M. Draghi, yra Vokietijos centrinio banko prezidentas Jensas Weidmannas. Stojęs prie ECB vairo, J. Weidmannas tokioms euro zonos ekonomikos grėsmėms, kaip „Brexit“ be sutarties, suteiktų dar tirštesnių spalvų, nes vokietis atvirai kritikuoja intervencines ECB politikas, naudojamas prieš finansų sistemos trikdžius, įskaitant aktyvų pirkimų politiką, žinomą kaip kiekybinis skatinimas.

Išankstiniai duomenys, rodantys, jog antrojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto augimas bus ribotas, silpnina viltį, kad stiprus pirmojo ketvirčio BVP rodiklis, lyginant su praėjusių metų nuosmukiu, rodo atsigavimą ir kad tokią tendenciją pratęs ir antrąjį ketvirtį. Nepavirtintų duomenų tolesnis silpnumas veikiau reiškia tolesnį patvirtintų duomenų silpnumą.

Tokia dinamika aiškiausiai matyti gegužės mėnesio euro zonos Pirkimo vadybininkų indekso (PVI) statistikoje. PVI gegužę, palyginti su balandžiu, kilstelėjo nuo 51,5 iki 51,6, tik šiek tiek viršydamas 50 punktų standartą.

Gamybos rodiklis nesiekė 50 punktų ribos, o paslaugų koeficientas šią ribą tik nežymiai viršijo ECB nuomone, išankstinio įverčio duomenys byloja apie tolesnį prislopintą augimą, nors atsižvelgus į naujausius įvykius, susijusius su „Brexit“ ir JAV-Kinijos prekybos konfliktu, tokios prognozės gali būti pernelyg optimistinės.

Europos lyderiai praras auksinę galimybę iš pagrindų pakeisti tokias tendencijas ir paskatinti ekonominį augimą, jeigu rinksis kitą ECB prezidentą, atsižvelgdami į vidaus ES politiką, o ne į kandidato gebėjimą numalšinti baimes ir nuogąstavimus.