Afrikos žemyno laisvosios prekybos zona oficialiai įsigaliojo praėjusį ketvirtadienį, po to, kai 22 šalys, kaip reikalauta, ratifikavo sandorį prieš mėnesį. Kai jai pritars visos 55 valstybės, pripažintos Afrikos Sąjungos dalimi, ši zona apims 1,2 mlrd. žmonių rinką, su 2,5 trln. JAV dolerių bendruoju vidaus produktu (BVP).

Galimi privalumai akivaizdūs, jeigu tik bus išvengta įprastų nacionalizmo bei protekcionizmo kliūčių.

Toks susitarimas padėtų žemynui atsitraukti nuo žaliavinių prekių eksporto, didinant gamybos pajėgumus bei plečiant pramonę, sakė Jakkie‘is Cilliers‘as, programos „African Futures and Innovation“, vykdomos Pretorijos instituto „Institute for Security Studies“, vadovas.

Skatinant regiono vidaus prekybą būtų plėtojama kelių bei geležinkelių statyba, sumažėtų infrastruktūros trūkumas Afrikoje, sakė jis.

Po ketverius metus trukusių derybų dėl sutarties mechanizmo bus deramasi etapais ir planuojama ją ligi galo įgyvendinti iki 2030 metų. Neprekybiniai barjerai, tokie kaip prastovos uostuose ir politiniai aspektai, turės būti išspręsti, prieš įgyvendinant planus atsisakyti tarifų 90 proc. prekių. Derybininkams taip pat teks įtikinti ekonomikas, papildančias savo pajamas tokiomis rinkliavomis, šių tarifų atsisakyti.

„Tai techninė sutartis, – sakė Londone įsikūrusios konsultacinės įmonės „Signal Risk“, konsultuojančios Afrikos bendroves, direktorius Ronakas Gopaldas. – Ši sutartis ambicinga ir, nors pastebima teigiama tendencija, ateityje paaiškės, kaip pavyks transformuoti tai, dėl ko sutarė technokratai bei politikos formuotojai, į iniciatyvas, kurios turi esminį poveikį verslo operacijų paprastumui bei kainai ir kurios skatina labiau integruotas rinkas.“

Viena iš kliūčių integracijai ir Nigerija. Šalis, kuri varžosi su Pietų Afrika dėl didžiausios Afrikos ekonomikos titulo, dar nepasirašė šios sutarties. Šiuo metu perrinktas prezidentas Muhammadu Buharis peržiūri poveikio vertinimo ataskaitą.

Analitikai, tarp jų Tshepidi Moremong, bendrovės „FirstRand Group Ltd.“ „ Rand Merchant Bank“ vadovė, atsakinga už Afrikos klausimus, teigia, kad sandoris vis dar gali sulaukti pasipriešinimo iš oligopolijų, uždirbančių „milžiniškus pelnus“ Vakarų Afrikos šalyje.

Nigerija yra viena iš trijų valstybių, įskaitant Beniną ir Eritrėją, kurios nėra pasirašiusios sutarties. Dvidešimt dvi valstybės, įskaitant Pietų Afriką, žengė antrą žingsnį po sutarties pasirašymo – ratifikavo sutarties tekstą.

Prekybos paktas gali patirti fiasko ir tuo atveju, jeigu lyderiai, siekiantys perrinkimo, iškels suverenumo interesus aukščiau žemyno interesų, sakė T. Moremong.

„Kiekvienoje iš mūsų šalių yra svarbių klausimų, kuriuos privalu spręsti, ir žmonės nori matyti, kad vyriausybė yra susitelkusi ties jų pečius slegiančiomis kasdieninėmis problemomis, – sakė analitikė. – Norint atverti rinką žmonėms iš kitų žemyno dalių, idant būtų galima savo šalyje laisvai prekiauti, prireiks daug pastangų.“