Tai naujausias pavyzdys, rodantis, kad D. Trumpas vengia naujų technologijų ir veikiau renkasi išmėgintas sistemas. Jis svarsto galimybę likti prie naikintuvų „F-18“ užuot pereinant prie naujesnių, kontroversiškesnių „F-35“, skundžiasi, esą komerciniai lėktuvai šiuo metu yra pernelyg sudėtingi, kad jais būtų skraidoma, ir laido kritikos strėles JAV lėktuvų gamintojai „Boeing Co.“ dėl naujojo milžino „Air Force One“ kainos.

„Savo įtūžiui išlieti jis paprastai nesidairo į beprotiškus pirkinius, – sakė JAV mokslinių tyrimų grupės „Brookings Institution“ vyresnysis mokslinis bendradarbis ir direktorius, atsakingas už užsienio politiką, Micahelas O‘Hanlonas. – „F-35“, prezidentinis lėktuvas – vienas iš brangiausių orlaivių, su pernelyg didelėmis išlaidomis.“

Žinoma, yra technologijų, kurių D. Trumpas nevengia, – jis yra aistringas socialinio tinklo „Twitter“ vartotojas ir sveikina pasiekimus 5G tinklų diegimo srityje. Tačiau daugiausia pirmenybę jis teikia toms sferoms, kurias gerai pažįsta.

Jis gina anglies technologija grįstas energijos sistemas ir kartu kritikuoja atsinaujinančios energijos technologijas; prekybos derybose jis visų pirma laikosi automobilių bei plieno – ne intelektinės nuosavybės bei skaitmeninės ekonomikos – kurso; jis nesinaudoja elektroniniu pašto paslaugomis, veikiau renkasi pokalbius telefonu ir yra ištikimas klasikiniam amerikietiškam mėsainiui.

Brangiausias karinio jūrų laivyno karo laivas, 13 mlrd. dolerių kainuojantis „Gerald R“, jau atlieka bandymus jūroje, lydimus elektromagnetinio paleidimo sistemos gedimų. Be to, statomas antrasis lėktuvnešis, „John F. Kennedy“, ir karinis jūrų laivynas paskelbė apie dar dviejų „Ford“ klasės lėktuvnešių 15 mlrd. dolerių sandorį.

„Mes išleidžiame krūvas pinigų elektros prietaisams, ir niekas nežino, kas nutiktų prastomis sąlygomis, – prajėusį antradienį karinio jūrų laivyno bazėje netoli Tokijo apie jūrinio desanto laivą „USS Wasp“ laivą kalbėjo D. Trumpas. – Todėl ketinu išleisti įsaką – kai statysime naują lėktuvnešį, naudosime garus.“

Šių metų sausį JAV karo laivyno sekretorius Richardas V. Spenceris Vašingtono auditorijai sakė, kad jis paaiškinęs D. Trumpui naujosios sistemos privalumus, lyginant su garine sistema, ir kad „pavykę sudėlioti visus taškus“.

Kovą R. Spenceris tviteryje pranešė, kad paleidimo sistema yra „kardinalus posūkis lėktuvnešiais pagrįstų operacijų lauke“, ir kad ji yra „tokia paprasta naudoti, jog joks einšteinas nereikalingas“.
„Gerald R“

R. Spencerio žinutė tviteryje priminė D. Trumpo komentarą po kovą ištikusios „Boeing 737 Max 8“ katastrofos Etiopijoje, po kurios šių lėktuvų veikla buvo sustabdyta visame pasaulyje.

„Lėktuvai tapo pernelyg sudėtingi, kad jais būtų skraidoma, ir dabar vietoje pilotų veikiau reikia kompiuterių mokslininkų iš MIT, – tviteryje rašė D. Turmpas. – Nežinau, kaip jūs, bet aš nenoriu, kad Albertas Einsteinas būtų mano pilotu.“

D. Trumpo akivaizdi panieka naujosioms ir netradicinėms technologijoms reguliariai atsispindi jo viešose kalbose, – pavyzdžiui, kalbėdamas apie vėjo turbinas, gaminančias elektros energiją, jis teigė, kad turbinos žudo paukščius, ir pašiepė technologijų gebėjimą užtikrinti energijos tiekimą. „Brangusis, noriu žiūrėti televizorių“, „Atleisk mieloji, vėjo nėra“.

Vienoje D. Trumpo improvizuotoje apklausoje jūreiviai ir jūrų pėstininkai palaikė garines sistemas prieš naująją elektromagnetinio orlaivių paleidimo sistemą (Electromagnetic Aircraft Launch System, EMALS). Bet ankstesni nurodymai tebegalioja, ir karinis jūrų laivynas toliau eksploatuoja lėktuvnešius, naudojančius naująją sistemą.

Ant kortos pastatyti milijardai

Praėjusį antradienį karinis jūrų laivynas pateikė eilę klausimų Baltiesiems rūmams, kurie taip ir liko neatsakyti.

Lėktuvnešių programa pernelyg pažangi, kad dabar būtų galima pertvarkyti jos katapultų sistemą, sakė Vašingtone įsikūrusio ekspertų grupės „American Enterprise Institute“ mokslinė bendradarbė Mackenzie Eaglen. „Šis klausimas jau sureguliuotas, štai kodėl jis toliau kalba ir niekas nesikeičia“, – sakė M. Eaglen. Jau vėlu keisti laivo dizainą ir jo katapultas, sakė ji. Pakeitimai tik užvilkintų programos įgyvendinimą ir išprovokuotų sutartines netesybas bei kartu galimai pakurstytų „įsigijinių mirties spiralę“ lėktuvnešių programos procese, sakė ji.

Lėktuvnešius stato Niuport Niuso mieste (Virdžinija) įsikūrusi bendrovė „Huntington Ingalls Industries Inc.“. Katapultų sistemą rengia San Diege veikianti „General Atomics“. Kaip savo svetainėje teigia „General Atomics“, jos sistema „sumažins operacines išlaidas, patobulins katapultų veiklą, išplės pilotuojamų ir nepilotuojamų orlaivių, kuriuos gali paleisti lėktuvnešis, spektrą, be to, į šį procesą bus įtraukta mažiau žmonių“.

Ant kortos gali būti pastatyta ne tik milijardai „General Atomics“ dolerių, jeigu karinis jūrų laivynas grįžtų prie karine sistema paremtos paleidimo sistemos, – padarinius greičiausiai pajustų ir dešimtys subrangovų, teigia „Bloomberg Government“ vyresnysis gynybos analitikas Robas Levinsonas. Kaip rodo „Bloomberg Government“ duomenys, 168 subrangovai už darbą prie „Kennedy“ elektromagnetinės sistemos jau gavo apie 920 mln. JAV dolerių.

Mėginimai priversti keisti jau statomus lėktuvnešius atsieitų „nepaprastai brangiai“, sakė R. Levinsonas, nes laivai turėtų būtų perkonstruojami, o rangovams, kurie dirbo prie elektromagnetinės sistemos, „būtų priskiriamos teisės į jau padarytą darbą ir galimai – baudos“.