Mažame ekrane vaizduojamas Černobylis vis dar maskuoja tikrąjį paveikslą

Televizijos serialas apie rimčiausią pasaulyje branduolinę katastrofą „Černobylis“ vėl primena milijonams žiūrovų apie atomines rizikas tuo metu, kai pramonė visomis išgalėmis stengiasi didinti apsukas rinkose, „užtvindytose“ atsinaujinančių šaltinių energija.

Vieno didžiausių JAV televizijos kanalo „Home Box Office Inc.“ (HBO) sukurtas miniserialas „Černobylis“ turėtų būti baigtas rodyti birželio 6 dieną. Vaizdais, skleidžiančiais „šiurpią baimę, kuri niekaip neišsisklaido“, serialas pritraukė prie ekranų milijonus žmonių.

Kaip teigiama „Rotten Tomatoes“ svetainėje publikuotoje recenzijoje, seriale pasakojama apie radioaktyviųjų medžiagų nutekėjimą 1986 metais, užteršusį didžiulį Ukrainos ruožą, 40 kartų viršijantį Manhatano plotą. Incidento atgarsiai iki šiol gyvi branduolinės energetikos pramonėje, kuri išlieka viena iš svarbiausių mažesnės taršos elektros energijos šaltinių.

„Visuomenės susirūpinimas dėl tęsiamų operacijų pasenusiuose branduoliniuose reaktoriuose saugumo gali paskatinti permainas viešojoje politikoje ir griežtesnį reglamentavimą, kuris užtikrintų, kad įmonės operacijų pratęsimas ir naujos statybos būtų ekonominiu požiūriu netikslingi ar net neįmanomi“, šią savaitę ataskaitoje teigia tarptautinė energetikos agentūra („International Energy Agency“, IEA). Paryžiuje įsikūrusi institucija prognozuoja galimai „smarkų branduolinės energijos gamybos nuosmukį“ artimiausią dešimtmetį su „toli siekiančiais padariniais“ energetikos saugumui ir klimatui.

Kartu su branduoline avarija 1979 metais Trijų mylių saloje (JAV) ir katastrofa 2011 metais Japonijos Fukušimos „Dai-Ichi“ atominėje jėgainėje, Černobylis išlaiko centrinę vietą serijoje incidentų, pakirtusių visuomenės pasitikėjimą branduoline energetika per pastaruosius keturis dešimtmečius. Po kiekvienos panašaus pobūdžio avarijos naujų reaktorių projektai žlugdavo, o statybos iki šiol negrįžta iki tokio lygio, kuris buvo fiksuotas per patį branduolinės energetikos klestėjimą aštuntajame dešimtmetyje, rodo naujausi duomenys.

Visuomenės pasitikėjimas ir investicijų trūkumas reiškia, kad pažengusios ekonomikos gali prarasti tai, kas pastaruosius tris dešimtmečius buvo vienu iš jų didžiausių mažo anglies dioksido kiekio elektros energijos šaltinių, pirmadienį per spaudos konferenciją sakė IEA vykdomasis direktorius Fatihas Birolis. Seniesiems reaktoriams išėjus iš rikiuotės, iki 2040 metų prireiks apie 340 mlrd. dolerių vertės naujų mažai anglies dioksido išskiriančios energijos gamybos pajėgumų.

„Vėjo ir saulės energija turi atlikti svarbesnį vaidmenį, idant šalys įgyvendintų tvarumo tikslus, bet labai sunku įsivaizduoti, kad tą padaryti jos galėtų be branduolinės energetikos“, – sakė F. Birolis.
Viena iš svarbiausių avarijos implikacijų buvo ilgesnis laikotarpis, skiriamas reaktoriaus statybai, nes naujasis reglamentas bei papildomi saugumo reikalavimai neišvengiamai ilgino statybų laiką. Branduolinės energetikos ekonomikoje tai laikoma svarbiu elementu, nes kapitalo išlaidos yra skiriamos projekto pradžioje ir jos atsiperka (iš elektros pardavimo) tik įmonei pradėjus generuoti elektrą.

Kuo daugiau laiko ir darbo jėgos prireikia išlieti betoną, sulankstyti plieno lakštus ar sumeistrauti tikslias detales, tuo ilgesnis bus atsipirkimas. Rusijos reaktoriai iki Černobylio buvo pastatomi vidutiniškai per mažiau nei šešerius metus, tuo tarpu po dviejų dešimtmečių tokios statybos gali užtrukti daugiau nei 17 metų. Japonijai prireikė vidutiniškai tik ketverių metų pastatyti reaktorių iki Fukušimos tragedijos, bet šalis nuo 2011 m. katastrofos nėra pastačiusi nei vieno reaktoriaus.

Valstybės, įskaitant Prancūziją bei Švediją, vis dar smarkiai priklausomos nuo branduolinės energetikos, ir kol nekyla problemų dėl jos saugumo, daugumos šių šalių gyventojai išlieka palankiai nusiteikę šios technologijos atžvilgiu. Pramonės ekspertai argumentuoja, esą kovoje prieš klimato kaitą branduolinė energetika galėtų turėti didesnį poveikį nei vėjo ar saulės.

Toks požiūris palaikomas ir IEA ataskaitoje, kurios manymu, iki 2040 metų branduolinės energijos generavimą teks padidinti 80 proc., jei pasaulis nori užkirsti kelią sunkiai suvaldomai klimato katastrofai. Agentūra siūlo, kad branduolinės energetikos reguliuotojai pernai nauja apsvarstytų, ar pasenę reaktoriai turi būti uždaryti, o galbūt jie vis dar gali būti eksploatuojami saugiai – ilgiau, nei numatyta.

„Branduolinių jėgainių eksploatavimo pratęsimas yra itin svarbus, siekiant atnaujinti perėjimą prie naujos energetikos sistemos“, teigiama ataskaitoje.

Labiausiai branduolinės energetika šiuo metu auga Azijoje, kur Kinijos statybininkams bei inžinieriams nuo pat 2001 metų prireikia tik maždaug šešerių–septynerių metų sujungti kiekvieną iš savo turimų 37 naujų reaktorių su elektros energijos tinklais. Itin spartus branduolinės pramonės augimas kai kuriose Europos dalyse ir JAV neatsiejamas nuo jėgainių eksploatacijos nutraukimo ir senų reaktorių nugriovimo. Vyriausybės galėtų atnaujinti branduolines investicijas, siūlydamos ilgalaikes energijos kainos garantijas, kreditavimo garantijas ir nacionalizavimą, teigia IEA.

„Vis labiau aiškėja, kad naujosios bangos didelio masto III kartos reaktorių statyba bet kurioje Europos ar Šiaurės Amerikos elektros rinkoje yra neįsivaizduojama be stipraus, ryžtingo vyriausybės įsikišimo“, – teigia savo ataskaitoje IEA. Dabartinės pasaulinės branduolinės jėgainės ir toliau atliks svarbų vaidmenį generuojant mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios elektros energijos, – tol, kol reguliuotojai juos laikys saugiais, bet būsimą energijos rūšių augimą skatins atsinaujinančios technologijos (vėjo, saulės), teigia „BloombergNEF“.

„Černobylio pamoka nenorima pasakyti, kad šiuolaikinė branduolinė energetika yra pavojinga, – tviteryje rašė Craigas Mazinas, HBO serialo prodiuseris. – Šia pamoka teigiama, kad pavojingas yra melavimas, arogancija ir kritikos malšinimas, – ydos, nutiesusios kelią į Černobylio tragediją, yra tos pačios ydos, kurias šiandien demonstruoja klimato kaitos neigėjai.“