Ši priemonė, kaip Europos Sąjungos (ES) reguliarios biudžeto stebėsenos proceso dalis, gali būti paskelbta jau birželio 5 dieną. Toks žingsnis dar labiau apsunkintų Romos bei Briuselio santykius, ir taip jau įtemptus dėl Italijos biudžeto. 2018 metų pabaigoje tvyranti įtampa ne juokais suerzino rinkas. Pareigūnas paprašė neskelbti pavardės, nes sprendimas dar ligi galo nesuderintas, tuo tarpu Italijos finansų ministerijos atstovė spaudai atsisakė komentuoti.
Italijos obligacijų vertė po šių pranešimų krito. Euras tęsė savo neigiamą dinamiką – jo vertė sumažėjo 0,1 proc. iki 1,1192 JAV dolerio.
Italijos vicepremjeras Matteo Salvini pirmadienį nurodė, kad rengdamas kitų metų biudžetą, jis priešinsis ES reikalavimams. M. Salvini, po savo partijos įtikinamos pergalės sekmadienį vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose, ryžtingai sustiprino savo pozicijas populistų koalicijoje.
„Girdėjau, kad laiškas iš Europos Komisijos dėl Italijos ekonomikos jau pakeliui į Romą, – Milane kalbėjo M. Salvinis. – Manyčiau, italai suteikė man ir vyriausybei mandatą išsamiai, ramiai ir konstruktyviai dar kartą apsvarstyti parametrus, lėmusius beprecedentį darbo rinkos nestabilumą, nedarbą ir nerimą.“
Europos Komisijos rekomendacijos būtų tik vienas žingsnis ilgame, sudėtingame procese, reikalaujančiame, kad ES vyriausybės apsvarstytų klausimą keletą kartų. ES finansų ministrams tektų galutinai patvirtinti ir pasirašyti vadinamąją perviršinio deficito procedūros rekomendaciją, kurioje būtų nurodyta, kada iš šalies gali būti pareikalauta vadinamojo „nepalūkaninio depozito“, iki 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba apie 3,5 mlrd. eurų.
Europos Sąjungos finansų ministrai turės pranešti, ar jie sutinka su Komisijos pasiūlymu, – greičiausiai jau per kitą susitikimą, numatytą liepos pradžioje. Nepatenkinusi reikalavimo dėl depozito, Italija pažeistų ES įstatymą.
„Laukiu laiško iš ES, kad galėčiau su juo susipažinti, bet Komisija turėtų pripažinti, kad žmonės balsavo už permainas ir augimą“, – atsakė M. Salvini, paklaustas dėl „Bloomberg News“ publikuotos informacijos. „Aišku viena – mokesčiai nebus didinami, pridėtinės vertės mokestis (PVM) nebus didinamas“, – sakė jis interviu televizijai „LA7 TV“.
Galutinio sprendimo dėl tolesnių baudų gali tekti palaukti dar kelis mėnesius, po to, kai Italijai buvo duota laiko pakoreguoti savo finansus. ES iki šiol dar nė karto jokios šalies nėra nubaudusi dėl biudžeto.
Pagal ES fiskalines taisykles bloko narės privalo išlaikyti savo šalies valdžios sektoriaus deficitą ties 3 proc. BVP ir neperžengti šios ribos; be to, bendrojo valdžios sektoriaus skola neturi viršyti 60 proc. lygio. Valstybės, kurių skola viršija šį lygį, privalo jį sumažinti „tinkamu tempu“. Italijos skola, sudaranti 132 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), yra dukart didesnė už ES limitą ir, kaip teigia Europos Sąjungos vykdomosios valdžios institucija, nemažėja pakankamai sparčiai.
Toks Briuselio žingsnis žengtas praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai Komisija nusprendė nepradėti vadinamosios perviršinio deficito procedūros prieš Italiją, šalies populistinei vyriausybei pažadėjus pažaboti dalį savo išlaidų.
