Trys iš dešimties amerikiečių dirba vienokį ar kitokį laikinąjį darbą ir sudaro plataus masto laikinojo užimtumo klasę, kuri apima įvairiausius darbus, nuo ateinančių vaikų auklių ir namų tvarkytojų iki vairuotojų, teikiančių pavėžėjimo paslaugas, tokias kaip „Uber“ ir Lyft“, skelbia Federalinio atsargų banko metinė ataskaita apie finansinę JAV namų ūkių būklę.
Tačiau tie, kurie yra priklausomi nuo tokio darbo, vargsta bandydami sudurti galą su galu. Beveik trečdaliui laikinąjį darbą dirbančių žmonių toks pragyvenimo šaltinis yra pagrindinis, ir daugiau nei pusę jų netikėtos 400 dolerių išlaidos įstumtų į nepavydėtinai sunkią finansinę padėtį, rodo ataskaita.
„Dešimtmetis po Didžiosios recesijos, finansinis trapumas ir ekonominis nesaugumas išlieka rimtu galvos skausmu daugeliui namų ūkių, – teigia DED tyrimo autoriai. – Suaugę asmenys, užsiimantys laikinąja veikla, sudaro gyventojų segmentą, kuriam gresia vis didesnis finansinis nestabilumas.“
Tokių užsakomųjų paslaugų kaip „Uber“ ir „TaskRabbit“ paklausos augimas suteikė galimybių žmonėms imtis laikinųjų darbų. Bet kai kurie ekonomistai tokią tendenciją vertina kaip ženklą, jog gali nukentėti darbo kokybė, net jeigu darbo rinkoje pasiūla mažėja.
Federalinio atsargų banko tyrimo autorių nuomone, laikinuosius darbus atlieka tie, kurie atsidūrė visuomenės užribyje atsidūrę asmenys. Žemesnio išsilavinimo asmenys dažniau renkasi tokį darbą, kaip pragyvenimo šaltinį, nustatė FED tyrimo autoriai. Tarp asmenų, turinčių vidurinės mokyklos išsilavinimą ar jo neįgiję, 14 proc. kliaujasi tokiu darbu, garantuojančiu jiems bent pusę uždirbamų pajamų. Asmenų, įsigijusių bakalauro ar magistro laipsnį, kategorijoje šis rodiklis sudaro 8 procentus.
Maždaug ketvirtadalis laikinųjų darbuotojų naudojasi alternatyviomis finansinėmis paslaugomis, tokiomis kaip greitieji kreditai (angl. payday loans), kurie tarsi nurodo jų pagrindinę paskirtį – padėti sulaukti algos. Palyginimui, tokias paslaugas renkasi 16 proc. darbuotojų, dirbančių pagal tradicines darbo sutartis.
Laikinojo darbo rinką daugiausia sudaro jauni asmenys: tokį darbą renkasi 37 proc. 18–29 m. amžiaus asmenų ir tik penktadalis šešiasdešimtmečių ar vyresnių.
Federalinio atsargų banko pateikiamas laikinojo darbo apibrėžimas yra platesnis nei ankstesniuose tyrimuose siūlyta versija, pagal kurią siūloma apskritai atsisakyti tokio pobūdžio darbo.
JAV darbo departamentas pernai pranešė, kad tik 10 proc. amerikiečių 2017 metais dalyvavo alternatyviųjų darbo sąlygų schemoje, – mažiau nei 2005-aisiais (1 proc.). FED tyrimas parodė, kad tik 3 proc. laikinųjų darbuotojų šį darbą gavo pasitelkę internetą, įskaitant ir pavėžėjimo paslaugų programėles, tokias kaip „Uber“.
„Laikinasis darbas – pats savaime – nėra finansinio nestabilumo ženklas“, – pabrėžiama ataskaitoje. Tačiau kartu joje priduriama, kad „laikinojo darbo veikla, kuria siekiama užsidirbti pinigų, ypač jeigu toks darbas yra pagrindinis pajamų šaltinis, yra siejamas su didesniu nestabilumu.“
