Jei į jūsų namus atvyksta autonominė siuntų pristatymo priemonė be vairuotojo, kas iki pat durų užneš siuntinį, maisto produktų maišus ar karštutėlę picą? Be abejo, tą galėtų atlikti robotas – ir jam nereikėtų mokėti arbatpinigių.

„Ford“ sprendimas – androidas „Digit“ su dviem plonom kaip gandro kojom, rankom, galinčiom pakelti iki 20 kg apkrovą, ir liemeniu su įmontuota kamera ir ritulio formos lazeriniu jutikliu. Tai galėtų būti begalvis kovinio droido iš „Žvaigždžių karų“ pusbrolis.

Autonominio siuntų pristatymo verslas netgi dar labiau įtikinamas nei robotaksi – ir galbūt lengviau įvykdomas. Viena vertus, nereikia nerimauti dėl keleivių saugumo. Be to, apsipirkimas internetu jau tapo mūsų kasdienybe, todėl pakuočių pristatymas – potencialaus augimo sritis. Jei abejojate, paklauskite „Amazon“, kuris vien praėjusiais metais išleido 27 milijardus dolerių siuntų pristatymui.

Pašalinkite iš lygties vairuotoją žmogų, ir pristatymo išlaidos gali sumažėti 60 proc. ar dar daugiau. Nauda gali būti vertinama milijardais.

„Ford“ norėtų paleisti pristatymo robotus „Digit“ jau 2021 m. kartu su planuojamomis autonominėmis transporto priemonėmis, kurios visą parą gabentų žmones ir paketus. „Turėsime visą autonominių transporto priemonių būrį, o mano tikslas – pagaminti robotus, kurie būtų pasirengę darbuotis su jomis išvien“, – teigia Craigas Stephensas, „Ford“ tyrimų ir pažangiosios inžinerijos kontrolės ir automatikos direktorius.

Šiuo metu „Ford“ suka galvą, kaip į androidus reaguos žmonės: pamažu pradedami tyrimai, kurie apims realaus pasaulio išbandymus „Ford“ gamyklose ir Dirborno, Mičigano bei Pitsbergo šaligatviuose. „Digit“ man atrodo gana draugiškas“, – sako C. Stephensas. Jo „nekalta“ išvaizda „bus pagrindinis dalykas, kuris padės žmonėms pasitikėti robotu“.

„Digit“ sukūrė „Agility Robotics“, startuolis, kuriam dirba mažiau nei 30 žmonių, įsikūręs Olbanyje, Oregone. Vyriausiasis technologijų vadovas Jonathanas Hurstas teigia, kad dar nematė, jog kas nors reaguotų neigiamai, susidūręs su „Digit“ arba jo prototipu, kuris neturėjo liemens ir buvo tiesiog pora kojų-stūmoklių, pritvirtintų prie motorizuotos vidurinės dalies. Robotai jau buvo išleisti pasivaikščioti po miestą.

„Daugelis mūsų teiravosi: „Ar jis nekels žmonėms baimės?“ – teigia J. Hurstas. – Dalis žmonių iš tiesų nesiryžta artintis, tik išsitraukia išmaniuosius telefonus ir pradeda filmuoti.“

Nors dizainas tikriausiai dar tobulės, J. Hurstas nemano, kad „Ford“ siuntų pristatymo robotui reikalinga galva. Jam atrodo, kad galva žmones gąsdintų dar labiau. „Jeigu ji atrodytų panaši į gyvūno snukį ar žmogaus veidą, bet ne visai, žmonėms tai automatiškai sukeltų atmetimo reakciją, – pastebi J. Hurstas. – Be to, pagal dabartinius poreikius ta galva mums visiškai nebūtina.“

Siuntų pristatymo robotus, nebūtinai humanoidinius, bando gaminti ir kiti. „Anybotics“ ir Vokietijos automobilių dalių milžinas „Continental“ šiais metais „Consumer Electronics Show“ pademonstravo siuntas pristatantį robotą-šunį. „Segway“ sukūrė riedantį pristatymo įrenginį, kuris atrodo kaip mobilus biuro kopijavimo aparatas, o „FedEx“ išbandė robotą-dėžę, kuri gali lipti laiptais ir pakelti iki 50 kilogramų.

„Starship Robots“, kurie atrodo kaip dručkiai „Žvaigždžių karų“ Imperijos kariai su šešiais ratais, jau įdiegti keliose pasaulio šalyse, remiantis San Franciske ir Estijoje veikiančio startuolio duomenimis. O „Postmates“, kurie kartu su „Ford“ tiria autonominį maisto produktų įsigijimą, pagamino simpatišką pristatymo robotuką, žinomą kaip „Serve“ – su keturiais dideliais ratais ir „Pixar“ personažą „Wall-E“ primenančiomis apvaliomis akimis.

„Ford“ nerimauja, kad ratuoti robotai-kurjeriai užstrigtų tie priekiniais laipteliais, būdingais daugeliui Amerikos namų. O štai „Digit“ gali užlipti laiptais ir pakėlęs rankas pagauti pusiausvyrą, jei pargriūtų. Jo mažytės pėdos, padengtos rievėta guma, gali eiti per betoną, žolę, medį ir žvyrą.

Sprendimą pasirinkti kojas, o ne ratus „Ford“ pasiūlė Mičigano universiteto mokslininkai. „Mūsų pasaulis yra suprojektuotas dvikojams – mums, – teigia C. Stephensas. – Todėl dvikojis robotas natūraliai atrodo patraukliau.“

Kitas privalumas yra lengvas „Digit“ dizainas. Užuot aptaisius visais įmanomais jutikliais ir procesoriais, dėl kurių jis svertų daugiau kaip 50 kg, „Digit“ didžiausią skaičiavimo galią gauna iš „Ford“ autonominės transporto priemonės. Naudojant tuos pačius jutiklius, kurie leidžia autonominiam automobiliui važiuoti, bus nuskenuotas kelias iki durų ir juo nukreiptas robotas.

Palikęs paketą prie durų arba įteikęs gavėjui, „Digit“ sugrįš į pristatymo furgoną, susilankstys į kompaktišką kvadratą ir įlįs į specialų stalčių. Procesas primena filmą „Transformeriai“.

Įprastas priemiesčio namų scenarijus – „sodo keliuku iki priekinių durų“, kaip jį vadina C. Stephensas, – bus ne vienintelis androido panaudojimo būdas.

„Ford“ ir „Agility“ planuoja išbandyti miesto scenarijus, kai reikės patekti į daugiabučius namus be durininko pagalbos.

Vis dėlto iš pradžių androidui padės žmonės. „Mes neketiname išsiųsti į gatves tūkstančių robotų ir atleisti visus žmones, kurie atlieka tą darbą dabar“, – teigia J. Hurstas.

Kompanijai „Ford“, kuri specializuojasi komercinėse transporto priemonėse, autonominis siuntų pristatymas turi didžiulį potencialą. Automobilių gamintojas apskaičiavo, kad robotaksi ir autonominio pristatymo potenciali rinkos vertė – 332 mlrd. dolerių. „Verslo galimybės didžiulės, – patvirtino C. Stephensas. – Robotai bus reikalingi.“