„Mes absoliučiai palaikome anglių kasybą ir tuo didžiuojamės, – štai kodėl esame čia“, – sakė A. Taylor savo biure Moranboje, miestelyje su 8000 gyventojų, kurio pusę šimtmetį trunkantis egzistavimas neatsiejamas nuo pramonės. „Anglis tebeturi daug gyvybės.“
Anglis generuoja antras didžiausias pajamas Australijoje po geležies rūdos, ir nemažai įstatymų leidėjų sveikina pastangas skatinti pramonę, generuojančią 60 mlrd. Australijos dolerių (42 mlrd. JAV dolerių) per metus. Pats šalies premjeras Scottas Morrisonas, kaip šalies iždininkas, prieš dvejus metus mosikavo anglies gabalu parlamente, stengdamasis įgelti opozicinės leiboristų partijos įstatymų leidėjams, esą jie bijo šio kuro, nes pasisako už ženklesnį išmetamo anglies dioksido kiekio sumažinimą.
Gegužės 18 d. vyksiantiems rinkimams artėjant, apklausos rodo, kad leiboristų lyderis Billas Shortenas dabar gali įgyti pranašumą palyginti su Scotto Morrisono konservatorių vyriausybe, pateikdamas aiškią energetikos bei aplinkosaugos politine skiriamąją liniją.
Vis dėlto yra tam tikra riba, kurią B. Shortenas, priešindamasis anglies pramonei, vengia peržengti. Nes netgi sausringiausiame pasaulyje apgyventame žemyne pirmaeilis įsipareigojimas skatinti pajamas bei ekonominį augimą ima viršų prieš žmonių sukeltos klimato kaitos poveikio neigiamus padarinius.
Australija yra didžiausia pasaulyje anglies eksportuotoja, ir Galileo baseinas padės jai apsispręsti, ar išlaikyti tokį savo statusą. S. Morrisono vyriausybė ryžtingai rėmė Indijos milijardieriaus Gautamo Adani‘o planą atverti Galileo baseiną savo „Carmichael“ kasyklai. B. Shortenas ne taip palankiai nusiteikęs šiuo klausimu. Jis jaučiasi draskomas tarp savo partijos tradicinės paramos kasybos pramonei ir įstatymų leidėjų, atstovaujančių Sidnėjaus ir Melburno miestų rajonams, pasisakantiems prieš „Carmichael“ kasyklą aplinkosaugos sumetimais. Nuolat spaudžiamas paaiškinti savo poziciją kampanijos metu, leiboristų lyderis išlieka kupinas prieštaravimų.
Bruce‘ui Currie‘ui labai svarbu, kokia linkme plėtosis įvykiai, nes nuo to vienareikšmiškai priklausys jo pragyvenimas, galbūt ilgalaikė perspektyvoje. Galvijų augintojas, vos suduriantis galą su galu negyvenamos dykynės pakraštyje, B. Currie‘is, išgyveno pragaištingą sausrą, dėl kurios jo auginamų gyvulių kaimenė sumažėjo nuo 1500 iki vos 70.
„Mes čia esame priešakinėje linijoje“, – sakė B. Currie‘s, apžvelgdamas savo užtvanką, kuri susitraukė iki seklaus, drumzlino tvenkinio. Nors ir nugąstauja dėl klimato pokyčių, B. Currie‘is labiausiai nerimauja dėl to, kad „Carmichael“ projektas, vykdomas mažiau nei 100 mylių atstumu gali išsekinti didįjį artezijos baseiną – didžiausią pasaulyje požeminį vandens šaltinį, – ir suteršti jo vandenį. B. Currie‘ui, vanduo iš baseino gręžinio dabar yra gyvybės ir mirties klausimas.
„Jeigu kasyklos planams bus pritarta, ji mus sunaikins, – sakė B. Currie‘is. – Tiesus kelias į katastrofą.“
Indijos konglomerato „Adani Group“ Australijos kalnakasybos padalinio generalinis direktorius Lucasas Dow atmeta nuogąstavimus, esą „Carmichael“ pridarys žalos Australijai – arba pasauliui. Darbai kasykloje bus vykdomi tol, kol bus laikomasi aplinkosaugos sąlygų, sakė jis.
Po aštuonerių metų ir Indijos bendrovės 3 mlrd. Australijos dolerių investicijų, įmonė, kurią kadaise siekta užauginti iki didžiausios pasaulyje anglies kasyklos su 16 mlrd. Australijos dolerių kapitalo išlaidomis, buvo dramatiškai apkarpyta, nes finansiniai rėmėjai, reaguodami į aktyvią žaliųjų aktyvistų kampaniją, ėmė trauktis.
„Tikimybė, jog mes dabar pradėsime trauktis, nulinė“, – sakė L. Dow interviu įmonės būstinėje Australijoje, Brisbane, Kvynslando valstijos sostinėje.
„Žmonėms, regis, atrodo, kad jeigu jie nutrauks mūsų projektus, visos pasaulio problemos bus išspręstos, – sakė L. Dow. – Akivaizdi tikrovė tokia, kad krizė tik pagilėtų. Anglies gausu visame pasaulyje, tad jeigu Australija jos netieks, kažkas kitas tą darys, bet anglis bus prastesnės kokybės.“
Susirūpinimas, esą projektas gali žlugti, paskatino konservatorių vyriausybę pasiūlyti „Adani“ prisidėti prie 193 km geležinkelių linijos – nuo Galileo iki „Abbot Point“ terminalo – finansavimo vienu milijardu Australijos dolerių. Nors tokį planą vetavo Kvynslando valstijos administracija, bendrovė toliau laikosi modifikuoto pasiūlymo, kuris leistų kitoms kasybos įmonėms, įskaitant ir Indijos „GVK Group“ ir Australijos milijardierės Ginos Rinehart „Alpha Coal“ projektą, naudotis „Adani“ infrastruktūra.
„Abbot Point“ terminalas tampa aplinkosaugos protestų centrine ašimi, nes apsaugos specialistų nuomone, didžioji kasykla gali kelti grėsmę Didžiajam barjeriniam rifui – didžiausiai pasaulio koralų rifų ekosistemai. Didžiausias pasaulyje koralinis rifas 1981 m. buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, o jo indėlis šalies turizmui vertinamas 56 mlrd. Australijos dolerių.
Nardymo instruktorius Tony‘is Fontesas iš Erli Bičo, turistinio miestelio, esančio maždaug 100 km nuo pakrantės, sako, kad per keturis savo darbo dešimtmečius, nuo pat tada, kai persikėlė iš Kalifornijos, pastebėjęs, kaip pakito rifo būklė.
Žemės ūkio nuotėkiai, uostų gilinimas, laivų švartavimosi poveikis – visa tai prisidėjo prie bendros žalos; vis dėlto, pasak T. Fonteso, didžiausią grėsmę kelia tai, kad koraliniai rifai dėl klimato kaitos praranda ryškią spalvą ir ima blukti – reiškinys, kuris, pasak mokslininkų, pastaraisiais metais suintensyvėjo dėl vandenynų šiltėjimo. Vyras baiminasi, kad padėtis ateityje tik blogės.
„Galileo baseino atvėrimas prilygtų didžiulei anglies bombai mano paties kieme, – kalbėjo T. Fontesas miestelio laivų prieplaukoje. – Būtų nuostabu, jei Australija išsirinktų prieš anglį pasisakančią vyriausybę ir nustatytų standartus kitoms valstybėms, tokioms kaip Indija ir Kanada.“
Toks noras, regis, liks vien tik noru. S. Morrisono koalicijos parama pramonei nepalaužiama; iš tiesų, koalicija tvirtina, kad Australija turi moralinę pareigą eksportuoti daugiau anglies šalims, tokioms kaip Indija, kad jos galėtų kelti gyvenimo lygį per geresnę prieigą prie elektros. Ir nors leiboristai išsakė savo susirūpinimą dėl „Adani“ projekto, jie vis dar oficialiai remia kasyklą.
Visa tai gali reikšti, kad kova prieš „Adani“ ir kitus būsimus anglies projektus Australijoje paliekama vien aplinkosaugininkams, vis labiau puolantiems į neviltį. Per rinkiminę kampaniją minios žmonių, protestuojančių prieš „Carmichael“ projektą, pritraukė tūkstančius šalininkų didžiausiuose šalies mistuose.
Prieš „Adani“ protestuojantys žmonės nėra itin laukiami Klermonte, gyvenvietėje, arčiausiai įsikūrusioje nuo „Carmichael“. Motelio savininkas Paulas Wilkesas pareiškė, kad protestuotojai nepageidaujami jo miestelyje, su 2000 žmonių ir trimis smuklėmis. „Aš neparduosiu jiems nė vieno kambario“, – pareikė 53 metų P. Wilkesas.
Jam gurkšnojant rytinę kavą, grupė vyrų ryškiai geltonomis liemenėmis patraukė iš kondicionuojamų motelio kambarių į 38 laipsnių Celsijaus karštį darbuotis regiono kasyklose. „Čia niekas nepasisako prieš anglį“, – pabrėžė P. Wilkesas.
