Kai į šią Šiaurės Atlanto salą atsibeldžia žiema, ji pasilieka devyniems mėnesiams, versdama islandus saujomis ryti antidepresantus ir ribodama ūkininkavimo galimybes. Tačiau Islandija, kurios sostinė – šiauriausia pasaulyje, taip pat turi daug laisvos vietos ir, svarbiausia, daug vulkaninės šilumos, kuri slypi po žeme.

„Spor i sandinn ehf" architektė ir generalinė direktorė Hjordis Sigurdardottir ketina pagaliau panaudoti visą šią geoterminę energiją ir pastatyti tris kupolus, kurių didžiausias kone prilygsta futbolo laukui ir iš viso apima šešis aukštus virš žemės ir po žeme.

„Mes patys nenutuokiame, kokius turtus turime ir kaip galėtume juos panaudoti, – neseniai interviu tvirtino 49-erių moteris. – Su šia energija galėtume nuveikti kur kas daugiau."

37 milijonų dolerių projektas jau pritraukė galingų rėmėjų dėmesį, nors dar nėra pilnai finansuojamas. Tarp rėmėjų – vienas didžiausių Islandijos bankų „Arion" ir architektūros įmonė „WilkinsonEyre", kuri sukūrė Singapūro įlankos sodus.

Islandijos tropikai

Įkvėpti „Amazon" Sietlo būstinės sferų, stiklo kupolai bus naudojami auginti bananams ir kitam atogrąžų maistui ir taps lyg ir kokiu Viduržemio jūros kurortu Arkties pašonėje.

Projektas, pavadintas ALDIN, įsikurs Reikjaviko parke ir užims 4500 kvadratinių metrų plotą. Tikimasi, kad jis bus atidarytas 2021 m. ir pristatys tris skirtingo klimato ir paskirties zonas. Mažiausioji, vadinama ūkio laboratorija, bus atvira lankytojams ir apims turgelį, mokymo erdves bei restoraną. Kitos dvi bus naudojamos kaip atogrąžų ir Viduržemio jūros kurortai, tinkami organizuoti verslo susitikimus ir įvairius renginius.

H. Sigurdardottir neabejoja, kad projektas galiausiai uždirbs pinigų. Jeigu jis bus įgyvendintas, tai gali padėti atgaivinti kadaise klestėjusį šalies turizmo sektorių, kurį pastaraisiais metais sugniuždė pigių vietinių oro linijų „Wow Air" bankrotas.

Pasak H. Sigurdardottir, jos verslo planas – pritraukti 300–400 tūkst. lankytojų per metus. Palyginimui, žymiausias Islandijos turistų traukos objektas, Mėlynoji lagūna, kasmet pritraukia 1,3 mln. lankytojų.

Šiuo metu projektas dar turi gauti miesto valdžios patvirtinimą ir kol kas naudos elektros energiją. Pusę lėšų užtikrina paskola, o dar 18 milijonų dolerių bus surinkta per du finansavimo etapus.

„Svajoju, kad tai taptų modernia ateities miestų infrastruktūra", – teigia H. Sigurdardottir.