Neseniai pranešta, kad Rusijos žaliavinės naftos srautai, tiekiami į Europą, yra smarkiai užteršti organiniais chloro junginiais bent jau nuo balandžio 21 dienos. Apie 30 mln. barelių – kurių pakanka užpildyti 15 didžiųjų tanklaivių, – galėjo būti užteršti, teigia „Energy Aspects“ analitikas Christopheris Hainesas.

Tarp galimų sprendimų svarstomas užterštos naftos proporcingas maišymas su didesniu kiekiu švarios naftos, kad užterštumo lygis taptų nebekenksmingas ir nafta galėtų būti perdirbama, ir naftos perkėlimas tūkstančiu geležinkelio cisternų į kitas Rusijos vietoves. Be strateginių naftos atsargų panaudojimo, žaliavinė nafta greičiausiai bus imama ir iš kitų pasaulio dalių siekiant sudaryti galimybes toliau dirbti naftos perdirbėjoms.

Didžiausias vamzdynas

„Tai milžiniška logistikos problema, – telefonu iš Londono sakė Ch. Hainesas. – Tai nutiko didžiausiame naftos vamzdyne, nutiestame į Europą. Jame gali būti 20–50 mln. barelių tokios žaliavinės naftos; mūsų pačių vertinimais, greičiausiai – apie 30 milijonų.“

Nors sutrikdymo poveikis kol kas didžiąja dalimi nejaučiamas žaliavinės naftos ateities sandorių rinkose, Lenkijos ir Vengrijos vyriausybės jau pradėjo naudoti strategines naftos atsargas, kad galėtų užtikrinti tolesnį savo perdirbimo gamyklų darbą.

Balandžio pabaigoje paskelbta, kad naftotiekiu „Draugystė“ tiekiama rusiška nafta yra užteršta organiniais chloridais. Naftoje užfiksuojamų organinių chloridų dalelių skaičius, manoma, galėjo siekti 150–330 dalelių milijonui.

Organinis chloridas yra korozinis ir gali pridaryti daug žalos tiek vamzdynams, tiek perdirbimo padaliniams. „Transneft“, naftotiekio „Draugystė“ operatorė, yra nustačiusi maksimalią leistiną dešimties dalelių milijonui organinių chloridų normą, tuo tarpu normali norma siekia nuo vienos iki trijų dalelių milijonui, sakė Ch. Hainesas.

Geležinkelių pajėgumai

Dviejų atšakų vamzdyno viena atšaka bus atlaisvinta, perkeliant apie 400 000 tonų standartų neatitinkančios žaliavinės naftos ūkiams Vengrijoje, Slovakijoje bei Ukrainoje, stengiantis atnaujinti naftos srautus. Tai reikštų, kad švari nafta Europos Sąjungos šalis galės pasiekti iki gegužės 18 dienos, teigė Ukrainos nacionalinio vamzdyno operatorė.

Foto: Bloomberg


Tuo pat metu „Russian Railways“ (toliau – RZD, Rusija) padeda perimti dalį naftos iš Baltarusijos traukiniais. Kad ir kaip yra stengiamasi išnaudoti geležinkelių pajėgumus, neužtenka krovininių vagonų gabenti pakankamus naftos kiekius iš vamzdyno, teigia Dora Polgar, vyresnioji „Facts Global Energy“ analitikė, pridurdama, kad gali tekti panaudoti reversinį režimą, siekiant išvalyti dalį naftos srautų.

„Geležinkelių pajėgumai čia riboti, – sakė ji. – Mes kalbame apie visą „Draugystę“ ir vamzdyną, einantį į Ust Lugą, o jie nė iš tolo neturi lygiaverčių geležinkelio pajėgumų.“

Atsargų naudojimas

Rusijos klientų vyriausybės jau ėmė naudoti kritinėms situacijoms numatytus rezervus. Tarptautinė energetikos agentūra (International Energy Agency, IEA) antradienį pareiškė, kad Lenkija naudoja atsargas, kad išsaugotų įprastas operacijas dviejose perdirbimo įmonėse. Tuo pat metu Vengrija panaudojo 400 000 tonų, arba 60 proc. savo atsargų, kad kompensuotų dėl taršos sustabdytą tiekimą.

Nors atsargos ir pradėtos naudoti, perdirbimo įmonės yra priverstos imti žaliavinę naftą ir iš kitų šaltinių. Vokietijos Rostoko uostas ruošiasi priimti „Urals“ žaliavinę naftą – pakrautą iš uosto, kur tiekimas nesutrikdytas, – numatytą Šveto perdirbimo įmonei Vokietijoje.

Vengrijos „Mol Nyrt.“ pradėjo derybas dėl galimybių padidinti naftos tiekimą iš Adrijos. Lenkijos „Grupa Lotos SA“ pranešė, kad jos perdirbimo įmonė, veikianti Gdanske, gali importuoti naftą iš kitų pasaulio dalių, nes ji turi prieigą prie Baltijos jūros. Kai kurioms valstybėms manant, kad išvalyti naftą prireiks kelių mėnesių, kyla grėsmė tiek Rusijos eksportui, tiek Europos perdirbimo įmonių našumui, trečiadienį elektroniniame ališke rašė „JBC Energy GmbH“.

„Jums teks užterštą naftą nukreipti į sandėlius ir iš ten į savo naftos perdirbimo įmones, arba ją eksportuoti, jeigu neturite sandėliavimo patalpų, – sakė Jonathanas Leitchas, vyresnysis „Wood Mackenzie Ltd.“ (Londonas) analitikas. – Tuomet kyla klausimas: ar gausite pakankamą kiekį naftos į savo perdirbimo įmonę, kad ši galėtų toliau funkcionuoti. Tai jau logistikos problema, su kuria susiduria perdirbėjai, tačiau jie mėgina gudrauti ir ją apeiti, ir tas jiems neblogai sekasi.“