Brent“ žaliavinės naftos kaina šiais metais išaugo 33 proc. ir artėja prie aukščiausio lygio per šešis mėnesius. Nors didesnės kainos, nulemtos stiprios paklausos, atspindi stiprią pasaulio ekonomiką, sukrėtimas dėl suvaržytos pasiūlos yra priskiriamas prie minusų.

Daug kas priklausys nuo to, kiek toks stiprus augimas bus tvarus.

Eksportuojančiose šalyse toks augimas paskatins įmonių bei valdžios sektoriaus pajamas, tuo tarpu šalis-vartotojas užguls žaliavos pumpavimo išlaidos, galimai pakurstysiančios infliaciją bei pakenksiančios paklausai. Galiausiai, gali būti pasiektas taškas, kai aukštesnės kainos pakenks visiems.

1. Ką tai reiškia pasauliniam augimui?

Poveikis gali būti įvairus. Augančios naftos kainos neigimai paveiks namų ūkių pajamas bei išlaidas, be to, gali pakurstyti infliaciją.

Kinija, kaip didžiausia pasaulyje naftos importuotoja, yra itin pažeidžiama, o daugelis valstybių Europoje taip pat priklauso nuo importuojamos energijos. Sezoniniai padariniai taip pat darys poveikį. Artėjant vasarai Šiaurės pusrutulyje, vartotojai gali keisti energijos išteklius ir mažinti vartojimą. Lėtėjanti pasaulio ekonomika taip pat pakenks paklausai ir atitinkamai pažabos kainas.

2. Kaip pasaulio ekonomika gali sureaguoti į 100 dolerių barelio kainą?

Ekonomistų nuomone, tam, kad ekonomikos augimui būtų suduotas ilgalaikis smūgis, naftos kainos turi kurį laiką išsilaikyti virš 100 dolerių už barelį lygio. Be to, daug kas priklauso nuo JAV dolerio stiprumo ar silpnumo, jeigu žaliavinė nafta vertinama JAV doleriais. „Oxford Economics“ atlikta analizė rodo, kad jeigu „Brent“ rūšies naftos kainos sieks 100 JAV dolerių už barelį 2019 metų pabaigoje, apie 2020 metų pabaigą pasaulinis bendrasis vidaus produktas (BVP) bus 0,6 proc. mažesnis nei šiuo metu prognozuojama, o infliacijos lygis – vidutiniškai 0,7 proc. punktų aukštesnis.

„Mes matome, kad rizikos, siejamos su ženkliai aukštesnėmis naftos kainomis, auga, – sakė Oksfordo ekonomistai Johnas Payne‘as ir Gabrielis Sterne‘as. – Trumpalaikiu laikotarpiu panašu, kad poveikį pasiūlai padengs didesnės gamybos apimtys kitur, tačiau rinka siaurėja, ir pakaktų dar vieno sukrėtimo pasiūlai, kad naftos kainos pasiektų 100 dolerių už barelį lygį“.

3. Kokios įtakos rinkai turės Iranas ir D. Trumpas?

Radikalūs pokyčiai pasaulinėje naftos prekyboje, susiję su Irano bei D. Trumpo tarpusavio ginčais, gali turėti nemažos įtakos finansų rinkoms, tiekimui pasiekus 800 000 barelių per parą. Netikrumas dėl prieinamumo jau dabar padarė didelių nuostolių naftos rinkoms. O tokių aplinkybių politiškas jautrumas kursto nestabilumą ir kitose rinkose.

D. Trumpas pažadėjo padėti – drauge su Saudo Arabija bei JAE – tiems, kuriems teks vietoj Irano pasirinkti kitą tiekėją. Bet Jungtinės Valstijos tvirtina, kad šalies vidaus pasiūla gali padėti padengti sunkiai įveikiamus nuostolius, jeigu panašios žaliavinės naftos JAV per parą bus pagaminama maždaug ketvirtadalį to kiekio, kurį pagamina Iranas.

4. Kas laimi dėl aukštesnių naftos kainų?

Besivystančios ekonomikos dominuoja naftą gaminančių šalių sąraše, todėl jos pajus didesnį aukštesnių naftos kainų poveikį nei išsivysčiusios. Didesnės pajamos padės pataisyti biudžetą ir einamosios sąskaitos deficitus, leisdamos vyriausybėms padidinti išlaidas, o tai savo ruožtu paskatins investicijas. Tarp laimėtojų minimos tokios šalys kaip Saudo Arabija, Rusija, Norvegija, Nigerija ir Ekvadoras, rodo „Noura“ analizė.

5. Kas pralaimi?

Besivystančios ekonomikos, kenčiančios nuo einamosios sąskaitos bei fiskalinio deficitų, susiduria su kapitalo nutekėjimo bei silpnesnės valiutos rizikomis, kas, savo ruožtu, gali pakurstyti infliaciją ir kartu priversti vyriausybes bei centrinius bankus apsvarstyti turimus variantus: didinti palūkanų normas, net esant lėtesniam augimui, arba to nedaryti, prisiimant kapitalo nutekėjimo rizikas.

Tarp pralaiminčių šalių „Nomura“ vardina tokias valstybes kaip Turkija, Ukraina ir Indija.

6. Ką tai reiktų didžiausia pasaulio ekonomikai?

Nors JAV naftos gamintojai stengiasi pasinaudoti bet kokiu pardavimų padidėjimu, susijusiu su užsakovų pasitraukimu iš Irano, didelio masto JAV ekonomikai naftos kainos, siekiančios 100 dolerių už barelį, nebūtinai bus naudingos.

Toks kainų šuolis varžys JAV vartotojus, kurie laikomi vis dar pastovaus ekonominio augimo stuburu. Kainos degalinių tinkle balandį jau pakilo daugiau nei septyniais procentais iki 2,89 dolerio už galoną, o tokia kainų dinamika gali paveikti mažmeninius pardavimus, kurie kovą šoktelėjo iki aukščiausio lygio nuo 2017 metų.

Ir jeigu situacija pasaulinėse naftos rinkose pablogės, yra pavojus, kad politiniai kaltinimai dėl sankcijų vėl gali užgulti Jungtines Valstijas, o tai galbūt sukeltų neigiamą reakciją per investicijas ar kitas priemones, keliančias grėsmę ekonominiam stabilumui.

7. Ar tai paskatintų aukštesnę infliaciją pasaulio mastu?

Kadangi energijos išteklių ateities sandoriai aiškiai siejami su vartotojų kainų rodikliais, politikos formuotojai dairosi į bazinius indeksus be kintamų komponentų. Jeigu kainų kilimas bus žymus ir ilgalaikis, šios išlaidos prasiskverbs į transportavimo bei komunalinių paslaugų sektorius.

8. Ką tai reikštų centriniams bankams?

Sekdami JAV federalinio atsargų banko pavyzdžiu, pasaulio centriniai bankai nusiteikę taikingai, nes infliacijos nebuvimas leidžia politikos formuotojams daugiau dėmesio skirti lėtėjančiam augimui. Ir nepanašu, kad kas nors keistųsi greitu metu. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) sumažino savo pasaulio ekonomikos augimo prognozę, pareikšdamas, kad pasaulis šiuo metu yra pasiekęs „jautrų tašką“.