Kiti aparatai, patekę į aukšto lygio žurnalistų rankas (įskaitant Marką Gurmaną iš „Bloomberg Technology“), sugedo beveik iš karto, todėl „Samsung“ nutarė atšaukti bandomąją partiją ir įjungti avarinį stabdį.
Niekas nesiginčytų, kad situacija, kurioje atsidūrė „Samsung Electronics Co.“ – tikras košmaras. Bet ar tai – nesėkmė?
Kad išsiaiškintume, paskambinome Samueliui Westui – Helsingborge (Švedija) gyvenančiam klinikiniam psichologui, turinčiam organizacinės psichologijos daktaro laipsnį. Jo tyrimuose daugiausia dėmesio skiriama tam, kaip įmonės gali ugdyti inovacijoms palankią kultūrą, tačiau geriausiai jis žinomas kaip Nesėkmių muziejaus įkūrėjas: kalbu apie keliaujančią 130 su viršum produktų kolekciją, kurių kiekvienas savaip, dažniausiai juokingai, pasakoja apie korporatyvinę aroganciją. Trumpai pasikalbėjome po to, kai buvo pranešta apie pirmąsias „Fold“ problemas, ir dar kartą – kai „Samsung“ paskelbė neribotam laikui atidedanti telefono paleidimą.
Norėjau sužinoti, kaip (ir netgi – ar) „Galaxy Fold“ tiktų į jo kolekciją, ir ko galėtume pasimokyti iš „Samsung“ ištikusios bėdos.
Pirmą kartą perskaitę pranešimą apie „Samsung Galaxy Fold“ tikriausiai pajutote jaudulį?
Žinoma, kaip Nesėkmių muziejaus kuratorius, noriu sukaupti kuo daugiau objektų. Bet nesitikiu, kad vienas ar kitas objektas taps nesėkme. Už nesėkmes nesergu.
Vadinasi, sekdamas šią istoriją džiaugsmo nepajutote?
Kaip manote, kas įvyko?
Mums norisi naujų seksualių žaisliukų, ir kompanijos mielai juos mums gamina, bet kai nepasiseka – tai nepasiseka. Kompanijos jaučia didžiulį spaudimą kuo anksčiau paleisti naujus produktus ir aplenkti konkurentus. Idėja tokia, kad paleidžiami produktai, kurie dar nėra subrendę, prastai veikia, pilni klaidų ir t. t. Čia nieko naujo.
Jeigu tik kompanijos tai apmąstytų ir pasakytų: „Ei, paklausykite, jei nepaleisime šito kuo anksčiau, kaina bus tokia, bet jei paleisime ir susimausime, kaina bus kur kas didesnė.“ Galbūt tada jos būtų apdairesnės ir neskubėtų paleisti produktų, kurie dar ne visiškai „sutupėti“. Yra krūvos istorinių pavyzdžių, kai taip nutiko.
Kokių?
„Newton“ [9-ojo dešimtmečio viduryje pasirodžiusi „Apple“ planšetė] buvo visiškas komercinis fiasko. Pridarė „Apple“ gėdos. Labai panaši istorija, kaip ir su „Samsung“, nes tai buvo dar nesubrendusi technologija [rašysenos atpažinimas], kurią jie paleido per anksti ir ji neatitiko vartotojų lūkesčių. Po tokių nesėkmių sunku atsigauti, nes praleidi savo šansą, ir nesvarbu, kaip ištobulėji vėliau – vėlesnės „Newton“ versijos veikė kuo puikiausiai – žmonės vis tiek tave teis: „Aha, čia šitie“.
Tai nužudo ne tik atskirą konkretų produktą, bet ir susidomėjimą technologija, o tai yra kur kas didesnė problema. Tas pats nutiko su „Google Glass“. Jie susimovė, paleisdami „Google Glass“ 2013 m. ir pareikšdami: „Štai, imkit ir nešiokit, jie nerealūs.“ Tai buvo pristatyta kaip plačiajam vartotojui skirtas produktas, nors iš tiesų buvo nepanaudojamas ir pilnas klaidų. Tai buvo tarsi ankstyvas prototipas, už kurį jie lupo 1500 dolerių.
Tai vis dėlto ką „Samsung“ galėjo padaryti kitaip?
Neskaitant akivaizdaus „pirma padaryk, kad veiktų, o tik tada siųsk apžvalgininkams“?
Neskaitant to.
Vartotojai bus labiau linkę tau atleisti, jei dirbsi skaidriai. Pažiūrėkite į „Tesla“. Jų pirmieji automobiliai irgi ne kažin kokie. Bet žmonės buvo labai atlaidūs, nes kompanija atvirai prisipažino: tai nauja, tai įdomu, tai brangu, ir tai bus pilna klaidų... o jūs būsite to dalimi. Bet sakyti eiliniam pirkėjui: sumokėk, ir tai veiks nepriekaištingai? Čia jau kitas žaidimas.
Ką jiems daryti dabar?
Kažkuriuo metu, net jei telefonai nėra tokie blogi, kaip kalbama, „Samsung“ turės kažką apie tai pasakyti – skaidriai, įtikinamai. Ne šiaip: „Paleidimas atidedamas“. Tai nieko neįtikina. Jeigu trūkumų nėra, pabrėžkite tai ir pasakykite, kad pirmieji recenzentai gavo ankstyvą partiją, kurioje pasitaikė brokuotų modelių, o tie, kurie gaminami toliau, yra geri. Manau, žmonės tai „nupirktų“.
Tai ar „Fold“ vertas jūsų muziejaus?
Jam tikrai atsiras vietelė kategorijoje „nevykęs paleidimas“.
Bet ne „gėdinga nesėkmė“?
Jiems pavyko atitolinti didesnę nesėkmę, ir už tai jie gauna taškų. Būtų buvę kur kas blogiau, jei būtų vis tiek išsiuntę brokuotą partiją, ir vartotojai būtų susidūrę su tomis pačiomis problemomis. Tai būtų kur kas didesnis apsižioplinimas.
Ar jūs tai numatėte?
O kurią nesėkmę jums pavyko numatyti?
Išvydęs kai kuriuos produktus iš karto sakau: „Eina sau, šitas daiktas garantuotai paklius į mano muziejų.“ Pavyzdžiui, pamenate sulčiaspaudę „Juicero“? Aš ją pamenu puikiai. Tuo metu dariau tyrimą, rinkau savo kolekciją, o „Juicero“ pateko į pirmąjį „New York Times“ puslapį kaip nuostabiausias kada nors sukurtas daiktas. Perskaičiau tą straipsnį ir pamaniau: „Žiūrėk tu man, suklydau“, nes buvau tikras, kad iš tos sulčiaspaudės išeis šnipštas. Bet kai ji pagaliau buvo paleista… na, jūs ir patys žinote „Juicero“ žlugimo istoriją. Kai tai nutiko, pamaniau: „Va taip va! Buvau teisus!“
Ar dėl „Fold“ fiasko gali nukentėti inovacija?
Manau, ekonominės paskatos inovacijoms yra pernelyg viliojančios, kad kas nors dėl to suktų galvą, bet tikrai tikiuosi, kad kompanijos nepraleis šios nesėkmės pro akis. Taip pat tikiuosi, kad jie sau nepasakys: mes galim, mes turim išteklių ir mums taip nenutiks – nes bus neteisūs. Tai gali nutikti ir jiems. Ir jeigu jie iš to nepasimokys, tai pakartos „Samsung“ klaidas.
Ar „Samsung“ iš viso to išeis kas nors gero?
„Samsung“, kaip ir bet kuri kita kažką naujo paleidžianti kompanija, nusipelno paplekšnojimo per petį. Reikia drąsos, kad padarytum kažką panašaus. Tik pažiūrėkite į „Apple“. Pastaraisiais metais jie nepaleido nieko įdomaus.
Vadinasi, „Samsung“ priėmimą į muziejų turėtų laikyti garbės ženklu?
Daugybė muziejuje pristatomų kompanijų – iš pradžių maniau, kad jos ant manęs supyks, sakys, „išnešk mūsų produktus iš savo muziejaus“ – bet iš tiesų jos sako: „Nesėkmių muziejus – tai įrodymas, kad gyvename inovacijų kultūroje.“
