„Jeigu sergate skorbutu ir negaunate vitamino C, jūs mirsite, – kalbėjo Ekonominių patarėjų tarybos (Council of Economic Advisers, CEA) patarėjas Kevinas Hassettas. – Bet vitaminas C ne visada gali jus išgydyti. Bet gali ir išgydyti. Tad jeigu aš duosiu jums vitamino C, ar sustiprinsiu abejones ir nežinią? Iki tol jūs buvote įsitikinę, kad mirsite, bet dabar jau nesate dėl to tikri.“

Tuo ekonomistas nori pasakyti, jog prezidentas gydo sergančią ekonomiką, kuri pernelyg ilgai slegiama katastrofiškų prekybos sandorių naštos ir kuri dėl to atsiduria nepalankioje padėtyje lyginant su kitomis ekonomikomis-konkurentėmis bei prekybos partnerėmis, tokiomis kaip Kinija ir Meksika.

Dėl to Donaldui Trumpui, žengiančiam į savo 2020 metų perrinkimo kampaniją, bus keliamas ir kitas, platesnio masto klausimas dėl jo ekonominių ramsčių. Rinkėjai norės žinoti, ar D. Trumpo prekybos politikos padariniai – ekonominiai trikdžiai – galiausiai bus verti tokių pastangų, ir reikalaus tokių priemonių teigiamo poveikio įrodymų, negalėdami ignoruoti akivaizdžiai kylančių didžiausios pasaulio ekonomikos išlaidų.

K. Hassetto analogija su skorbutu nuskambėjo praėjusią savaitę, kai ekonomistas davė interviu naujienų agentūrai „Bloomberg“, praėjus kelioms valandoms po to, kai JAV Tarptautinė prekybos komisija (International Trade Commission, ITC) paskelbė savo oficialų, nepriklausomą JAV-Meksikos-Kanados laisvosios prekybos sutarties (U.S.-Mexico-Canada Agreement, USMCA), pakeitusios prieš beveik 25 metus sudarytą Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutartį (angl. NAFTA), ekonominio poveikio įvertinimą.

ITC ekonomistų vertinimu, įsigaliojusi USMCA turėtų paskatinti bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą 0,35 proc., arba 68,2 mlrd. JAV dolerių, ir ilgainiui sukurti 176 000 darbo vietų. Be to, ekonomistai ne tokiomis rožinėmis spalvomis įvertino galimus padarinius JAV automobilių rinkai – didesnes kainas, lėtesnius pardavimus bei mažiau darbo vietų automobilių gamybos sektoriuje.

Maža to, pasak ekspertų ekonomikos prieaugiui didele dalimi įtakos turės naujosios taisyklės dėl duomenų srautų bei reguliavimo, sumažindamos tvyrantį netikrumą. Be tokių priemonių, ITTC ekonomistų vertinimu, naujoji NAFTA sutartis faktiškai nulemtų nežymų 0,12 proc. BVP nuosmukį.

Administracijos problema yra ta, kad praėjus metams po D. Trumpo pradėtų tarifų karų, vis daugiau ekonominių tyrimų rodo neigiamą tarifų poveikį JAV ekonomikai.

Kevinas Hassettas
Foto: Sipa / Scanpix


Naujausias tyrimas, kurį atliko Federalinio atsargų banko valdybos ekspertas drauge su dviem Čikagos universiteto ekonomistais, rodo, kad D. Trumpo pernai įvesti tarifai importuojamoms skalbyklėms padidino tiek skalbyklių, tiek džiovyklių, kurioms tarifai nėra taikomi, kainas Jungtinėse Valstijose atitinkamai 86 ir 92 JAV doleriais. Tokios priemonės vartotojams vidutiniškai kainavo 817 000 JAV dolerių, užtat buvo sukurta apie 1800 darbo vietų.

Šių metų kovą paskelbti du tyrimai parodė, kad D. Trumpo įvesti tarifai maždaug 250 mlrd. dolerių vertės Kinijos importui vartotojams bei bendrovėms kainavo milijardus dolerių; o vienos atskiros analizės autoriai apskaičiavo 0,04 proc. JAV BVP grynąjį nuostolį vien dėl tiesioginio tarifų poveikio. Nei viename iš minėtų tyrimų neįvertintas, daugelio ekonomistų nuomone, daug didesnis – ir dėl to sunkiau apskaičiuojamas, – neigiamas poveikis verslo investicijoms, kurios stringa dėl tvyrančio netikrumo, kurį K. Hassettas vadina vaistais.

Atitinkamą kainą moka, žinoma, ne tik Jungtinės Valstijos. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) netikrumą, kurį sukėlė įtampa prekybos sferoje, vadina pagrindiniu veiksniu, nulėmusiu Fondo balandį priimtą sprendimą sumažinti pasaulio ekonomikos augimo prognozę.

Kitame pirmadienį paskelbtame dokumente Pasaulio banko (PB) ir Dartmuto koledžo ekonomistai tvirtina, kad Jungtinių Valstijų perėjimas nuo dešimtmečius taikomos „taisyklėmis pagrįstų“ tarifų politikos prie „galios pagrįsto“ D. Trumpo modelio smogė skaudų smūgį pasaulinės prekybos taisyklėms, prieštaraudamas tiek JAV, tiek pasaulio ilgalaikiams interesams.

Iki šiol D. Trumpas ir jo komanda neigė prieštaringas išvadas, pateikdami savo tyrimus ir džiaugdamiesi darbo vietų augimu gamybos sektoriuje. Anot jų, toks pakilimas įrodo, kad D. Trumpo taikoma prekybos politika veikia.

JAV administracija ketvirtadienį atmetė neigiamas ITC išvadas apie automobilių sektorių, paskelbdama savo vertinimus; anot jos, darbo vietų bei investicijų augimas įrodo, kad griežtesnės taisyklės, taikomos automobiliams pagal USMCA paskatins JAV gamybos plėtrą. D. Trumpas kreipėsi į ūkininkus, nukentėjusius nuo tarifų, ragindamas juos pasitelkti patriotizmą. Kiti administracijos pareigūnai buvo linkę neigti bet kokį neigiamą tarifų poveikį. Ir štai dabar dar sulaukta K. Hasseto „karčiosios piliulės“ siūlomo metodo.

„Mes susidūrėme su labai prastai sudarytais prekybos sandoriais, ir dabar geriame vaistus, kad juos pagerintume“, – teigė K. Hassettas.

Bet kai ateis 2020-ieji, ar rinkėjai patikės, kad toks receptas veikia?