Tokios išmokos numatytos sudėtingame susitarime, kuriuo remiantis naftos bendrovės sutinka įšaldyti kuro kainas ir taip palengvinti naštą vartotojams, bet mainais įgyja teisę į kompensacijas, daugiausia mokamas iš atsarginio „juodai dienai“ skirto fondo, sukaupto per griežto taupymo metus.

Vyriausybė, kainų įšaldymą pratęsusi ir antrajam ketvirčiui, sutiko pagerinti susitarimą, po to, kai naftos bendrovės ėmė skųstis, kad išmokos nepakankamos. Sprendimas padidinti išmokas tuo metu, kai kylant tolesnių sankcijų grėsmei, vyriausybė mažina išlaidas, idant padidintų savo pajamas, išryškina didžiulę naftos milžinių įtaką šių laikų Rusijoje.

Šalies Finansų ministerija kaupia neliečiamų atsargų fondus, skirtus nenumatytiems atvejams, kad apsaugotų ekonomiką nuo galimos geopolitinės sumaišties.

„Taip kuriamas labai blogas precedentas, – sako Natalija Orlova, Maskvos „Alfa Bank“ ekonomistė. – Jeigu sakome, kad fondas neliečiamas, jis ir turėtų būti neliečiamas.“

Papildoma išmoka

Pagal susitarimą, galiojusį iki kovo pabaigos, naftos bendrovėms kompensuojama 60 proc. kainų skirtumo tarp bazinių vidaus ir Europos degalų kainų, tuo atveju, jeigu Europos kaina didesnė. Remiantis finansų ministerijos duomenimis, bendra išmokų suma sieks 300 mlrd. rublių (4,7 mlrd. JAV dolerių), didžioji jos dalis bus mokama iš 59 mlrd. JAV dolerių gerovės fondo.

Šiuo metu vyriausybė, reaguodama į jai daromą spaudimą, sutiko mažinti benzino ir dyzelino bazinę vidaus kainą, atverdama galimybes papildomoms išmokoms iki 200 mlrd. rublių šiais metais. Šalies finansų ministerija taip pat stengiasi neleisti, kad lėšos būtų skiriamos iš gerovės fondo.

Naftos bendrovės pernai uždirbo rekordinius pelnus, ir galimos šiems metams numatytos išmokos sudaro apie trečdalį bendro pramonės investicinio plano. Įmonės neturėtų kliautis vien tik kompensacijomis, nuostolius jos galės padengti ir iš pelno, uždirbto iš aukštų naftos kainų, į klausimus atsakė finansų ministro pavaduotojas Vladimiras Kolyčevas.

„Bet kokia papildoma kompensacija pajamų iš energijos sąskaita yra nesąžininga mokesčių mokėtojų atžvilgiu, tai lėšos būsimoms kartoms“, – sakė V. Kolyčevas.

Smunkantis populiarumas

Degalų kainų įšaldymu siekiama kompensuoti vartotojams, kuriems kirto per kišenę pridėtinės vertės mokesčio (PVM) padidinimas ir pensinio amžiaus pailginimas. Pastarosios priemonės kilstelėjo infliaciją iki aukščiausio lygio per trejus metus, o kai kuriuos V. Putino populiarumo reitingus nusmukdė iki žemiausio lygio per dešimtmetį.

Degalų kainų įšaldymas gali būti pratęstas ir trečiąjį metų ketvirtį, siekiant išvengti staigaus degalų kainų šuolio per derliaus nuėmimo sezoną, teigia Vladimiras Tichomirovas, vyriausiasis ekonomistas iš Maskvoje veikiančios tarpininkavimo įmonės „BCS Financial Group“.

„Valstybė pasinaudojo savo administraciniu kanalu įšaldyti kainas, ir tai padeda pažaboti infliaciją, – sakė V. Tichomirovas. – Bet išmokų didinimas dabar rodo, kad naftos bendrovės turi didelę lobizmo galią.“