„Šiuo metu nerandu argumento, kodėl reikėtų įvesti daugiapakopę sistemą, – teigė B. Coeure'as interviu Vokietijos laikraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, kuris buvo paskelbtas ECB interneto svetainėje antradienį. – Iš pakopų daugiausia naudos gautų bankai, turintys didelį likvidumą, kurių daugelis yra įsikūrę Prancūzijoje ir Vokietijoje, o tose šalyse bankų skolinimas ir taip didelis. Taigi kol kas nėra jokių įrodymų, kad neigiamos palūkanų normos kenkia skolinimui. Netgi atvirkščiai.“
B. Coeure'as pripažino, kad neigiamos palūkanų normos – trunkančios jau beveik penkerius metus – gali sukelti žalingą šalutinį poveikį, kuris ilgainiui išaugtų, ir pridūrė, kad jų naudingumas turėtų būti „reguliariai“ peržiūrimas. Jis pabrėžė, kad didžiausią susirūpinimą kelia finansinis stabilumas ir didėjančios turto kainos. Nors politika taip pat turi įtakos bankų pelningumui, tai „nėra didžiausia problema“.
Prancūzas, ketinantis pakeisti Mario Draghi, kai spalio mėnesį baigsis jo ECB pirmininkavimo kadencija, pareiškė, kad euro zonos ekonominė situacija jam kelia „nevienareikšmiškus jausmus“. Naujausiose centrinio banko prognozėse, paskelbtose kovo mėnesį, antrajame pusmetyje numatomas augimo paspartėjimas, tačiau B. Coeure'as tvirtina, jog šis scenarijus bus įgyvendintas tik tuo atveju, „jei bus požymių dėl prekybos ginčo išsprendimo“.
Atnaujinimas bus pateiktas birželio mėnesį, kai ECB taip pat greičiausiai paskelbs savo naujosios skolinimo programos, vadinamosios TLTRO, sąlygas. B. Coeure'as teigė, kad tikslinant priemonę turės būti atsižvelgta į „reikšmingą pažangą“ kreditų teikimo įmonėms ir namų ūkiams srityje. Pagal ankstesnį planą net 0,4 proc. buvo skirta bankų finansavimui.
„Dabartinė situacija labai skiriasi nuo 2016 metų, kai paskelbėme TLTRO aktyviam skolinimo rėmimui, – teigė B. Coeure'as. – Tačiau mes norime šį pasiekimą išsaugoti.“
Paklaustas, ar sąlygos jau nebebus tokios palankios, B. Coeure'as atsakė: „Valdančioji taryba priims sprendimą, remdamasi ekonominiais duomenimis.“
