Nuo to laiko Volstritas nekantrauja griebti viską, ką sukuria broliai.
„Playrix“ susitiko su kai kuriais didžiausiais bankais „ir apsilankė jų dangoraižiuose“, – pasakoja Dmitrijus Buchmanas (34), kalbėdamas apie susitikimus su „Goldman Sachs Group Inc.“ ir „Bank of America Corp.“. Tačiau dabar „mes orientuojamės į verslo auginimą“.
Jiedu su Igoriu Buchmanu (37) įkūrė „Playrix Holding Ltd.“, populiarių žaidimų, panašių į „Candy Crush“, įskaitant „Fishdom“ ir „Gardenscapes“, kompaniją su daugiau nei 30 milijonų vartotojų nuo Kinijos iki JAV ir, pasak „Newzoo“, 1,2 milijardų dolerių metiniais pardavimais. Tai leidžia kompanijai laikyti save viena iš dešimties geriausių „iOS“ ir „Google Play“ programėlių kūrėjų pagal gaunamas pajamas, kaip teigia tyrimų bendrovė „AppAnnie“, statydama „Playrix“ į vieną lygą su „Tencent Holdings Ltd.“, „NetEase Inc.“ ir „Activision Blizzard Inc.“.
Pasak „Bloomberg“ milijardierių indekso, šiandien abu broliai vertinami maždaug 1,4 milijardais dolerių. Iki šiol pasauliniame turto reitinge jie nedalyvavo.
Jų kelias į turtus prasidėjo 2001 m. Vologdoje, esančioje už 483 km į šiaurę nuo Maskvos, kur Igoris iš universiteto profesoriaus sužinojo, kad programinę įrangą galima pardavinėti internetu. Jis nusprendė išbandyti savo jėgas drauge su broliu Dmitrijumi, kuris tuo metu dar mokėsi vidurinėje mokykloje.
„Mes neturėjome jokios patirties, visiškai nesupratome verslo – viskas, ką sugebėjome, tai rašyti kodus žaidimams“, – prisimena Igoris.
Didžiausia „Playrix“ rinka yra JAV, po kurios seka Kinija ir Japonija, pranešė broliai neseniai įvykusiame interviu Tel Avive, kur jie praleidžia dalį savo laiko. Jiedu nuotoliniu būdu vadovauja maždaug 1100 darbuotojų, įskaitant Airijos būstinės personalą ir žaidimų kūrėjus Rusijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje.
„Už 3 milijardus dolerių neparsiduosime“
Pirmasis brolių sukurtas produktas buvo žaidimas, panašus į „Xonix“, kuriame žaidėjai turi naudoti žymeklį, kad atidengtų paslėpto paveikslėlio dalis, kol jų nenumušė skraidantys kamuoliukai. Buchmanai sukūrė jį per vasaros atostogas ir per pirmąjį mėnesį uždirbo 60 dolerių, o vėliau – po 100 dolerių per mėnesį (maždaug pusę vidutinio darbo užmokesčio Vologdoje).
„Mes pamanėme: jei vienas žaidimas uždirba 100 dolerių, galime jų prigalvoti keletą dešimčių ir užsidirbti krūvą pinigų“, – prisimena Igoris.
Jų antrasis žaidimas, kuriame veikia animacinis personažas, pagal užsakymą sukurtas dailininko, uždirbo po 200 dolerių per mėnesį. Jų sukurta „Tetrio“ kopija kas mėnesį kišenes papildydavo 700 dolerių, tačiau broliai jo atsisakė po to, kai sužinojo, jog „Tetris“ saugomas licencijos. 2004 m., kai kas mėnesį uždirbdavo po 10 000 dolerių, Buchmanai užregistravo juridinį asmenį, išsinuomojo biuro patalpas knygų sandėlio rūsyje ir pasamdė papildomų darbuotojų pagreitinti gamybą.
„Playrix“ didžiąją dalį pinigų uždirba iš pardavimų mobiliųjų programėlių platformose; broliai dažniausiai vengia reklamų, nes jos trukdo pasinerti į žaidimą. Anot Dmitrijaus, reklamos atneša mažiau nei 3 proc. visų pajamų.
„Mums buvo didelis iššūkis pereiti prie „free-to-play“ (F2P) žaidimų kūrimo – tai visiškai kitokia DNR, – pasakoja Dmitrijus. – F2P žaidimai nėra tie žaidimai, kuriuos sukuri, paleidi ir pereini prie kitų. Tai yra paslaugos, kurias tenka nuolat palaikyti, nes vartotojai laukia reguliarių atnaujinimų.“
Tačiau šis perėjimas „Playrix“ pavyko: per pastaruosius trejus metus kompanija buvo pripažinta pasauliniu mastu, kai išleido „Gardenscapes“ ir jo tęsinį „Homescapes“ – naują „trijų dalių dėlionės“ variantą, kur žaidėjas turi užbaigti mažiausiai trijų elementų eilutę, kad pereitų į aukštesnį lygį ir keliautų per animuotą siužetą – šiuo atveju, padėtų liokajui Austinui renovuoti namą su sodu.
„Austinas užmezga su jumis dialogą – jūs padedate jam pasirinkti, kaip papuošti rūmus, pasineriate į šio personažo istoriją ir prie jo prisirišate, – teigia Dmitrijus. – Šis mūsų sugalvotas žanras – „trijų dalių dėlionė“ su metažaidimu – pasirodė labai sėkmingas, ir kitos kompanijos pradėjo mus kopijuoti.“
„Playrix“ neabejotinai pasiūlė pirmąją svarbią naujovę „trijų dalių dėlionės“ žanre po to, kai „King Digital Entertainment Plc“ užvaldė rinką su savo „Candy Crush“, – teigia „Newzoo“ analitikas Tomas Wijmanas. – „Playrix“ sugebėjo papildyti žanrą sudėtingu „metažaidimo“ sluoksniu, neatbaidydami eilinių mobiliųjų žaidimų mėgėjų.“
Kompanijoje dirba keli scenarijų rašytojai, kurie rašo Austino dialogus, o tai visada pagerina žaidimą, teigia Dmitrijus.
„Tai tarsi mobiliosios programėlės, tarsi „Spotify“ – žmonės gali jas naudoti metų metus, – svarsto jis. – Vis daugiau ir daugiau žmonių apsipranta, kad tai visiškai normalu. Kodėl gi nesumokėjus 5 dolerių, kad galėtum savo išmaniajame telefone mėgautis žaidimu, o ne vien žiūrėti vaizdo įrašus ar klausytis muzikos?“
Vidutinis JAV vartotojas per mėnesį išleidžia 32 dolerius, žaisdamas populiariausią „Playrix“ žaidimą „Homescapes“.
Nors „Playrix“ nuo 2017 m. nepristatė nė vieno naujo žaidimo, kompanija neseniai įsigijo keletą žaidimų kūrimo studijų, kad išsiplėstų į naujus žanrus, teigia Igoris, atsisakęs atskleisti, kokios tai studijos, kol vėliau šiais metais pristatys jų sukurtus žaidimus.
Sėkmingi žaidimai pritraukia verslo banginius. „Activision Blizzard“ 2015 m. įsigijo „King Digital“ už 5,9 mlrd. dolerių, o po metų „Tencent“ kartu su kitais investuotojais už 8,6 mlrd. dolerių įsigijo „Counter of Clans“ kūrėjo „Supercell Oy“ akcijų paketą.
Ar tas pats laukia ir „Playrix“? Vasario mėnesį „Information“ pranešė, kad bendrovė gali būti parduota už 3 mlrd. dolerių, kaip potencialius pirkėjus nurodydamas Kinijos kompanijas „iDreamSky Technology Holdings“ ir „FunPlus Game Co.“.
Broliai tik gūžteli pečiais.
„Už tris milijardus neparsiduosime“, – su šypsena atsako Dmitrijus, pripažindamas, kad praėjusiais metais „Playrix“ diskutavo apie strategines galimybes ir paminėdamas susitikimus su Volstrito bankais.
Šiuo metu brolių Buchmanų tikslas – tapti „aukščiausio lygio žaidimų kompanija“, kuri nukonkuruotų „Activision Blizzard“ ir „Electronic Arts“ Vakaruose bei „NetEase Inc.“ ir „Tencent“ Kinijoje, sako Igoris.
„Norime užaugti tokie dideli kaip jie, pasitelkdami mūsų regiono – buvusios Sovietų Sąjungos ir Rytų Europos – kūrėjų talentą“, – priduria jis.
Nėra tokio stebuklingo skaičiaus, kuris priverstų Buchmanus paduoti kompaniją, nes, pasak brolių, pinigai nėra taip svarbu, kaip užsiimti tuo, kas tikrai patinka.
„Kai kuriems gal atrodo, kad turint krūvą pinigų viskas pasikeičia ir tampa įdomiau, o tu pats pradedi užsiimti kitais dalykais, – sako Dmitrijus. – Bet ne. Mes tiesiog dirbame toliau.“
