Dešimt pagrindinių JAV technologijų kompanijų 2018 m. išleido daugiau nei 169 milijardus dolerių savo akcijoms atpirkti – „Bloomberg“ duomenimis, tai 55 proc. šuolis lyginant su praėjusiais metais. „TrimTabs Investment Research“ duomenimis, pramonė, kaip visuma, patvirtino didžiausią kada nors užregistruotą akcijų atpirkimo skaičių – bendra jų vertė siekė 387 milijardus dolerių. Tai daugiau nei trigubai didesnė suma, palyginus su 2017 metais.
Išlaidos tyrimams ir plėtrai padidėjo tik šiek tiek. Kapitalo sąnaudos augo, nes „Alphabet Inc.“ ir „Facebook Inc.“ beveik dvigubai padidino išlaidas šioje kategorijoje. „Apple Inc.“ ir jos partnerės taip ir nesugrąžino gamybos atgal į JAV, kaip tikėjosi prezidentas Donaldas Trumpas. Be to, „Bloomberg“ duomenimis, technologijų sektoriuje naujų darbuotojų antplūdžio taip pat nepastebėta.
„Nepaisant pažadų samdyti daugiau darbuotojų, šios kompanijos neturi jokio pasirašyto susitarimo su jokia vyriausybe jokiu lygmeniu, – teigė Mattas Gardneris, vyresnysis ekspertas iš Mokesčių ir ekonomikos politikos instituto, idėjų kalvės, kuri kritikavo naująjį įstatymą. – Tai tėra pažadai. Maža to, gana migloti ir sunkiai įgyvendinami, nes kompanijoms tai naudinga.“
Akcijų atpirkimas pagerina kompanijos pelną vienai akcijai ir padidina akcininkų turimų akcijų vertę (taip pat ir kompanijos viduje). Tačiau akcijų atpirkimas neduoda nieko gero ekonomikai, palyginus su kitais galimais pinigų panaudojimo būdais, įskaitant naujų darbuotojų samdymą.
JAV atsisakė šimtų milijardų dolerių korporatyvinių pelno mokesčių mainais į kompanijų pažadus. Praėjus vieneriems metams, kompanijos vis dar negali pasigirti rezultatais. Atpirkimus jau kritikuoja kai kurie politikai. JAV senatorius Chrisas Van Hollenas, demokratas iš Merilendo, pagrasino įvesti teisės aktus, dėl kurių vadovams būtų sunkiau parduoti akcijas iškart po to, kai jų kompanija paskelbtų apie akcijų atpirkimą. Senatorius Marco Rubio, respublikonas iš Floridos, teigė ketinąs sumažinti mokesčių lengvatas, kurias kompanijos gauna iš atpirkimo sandorių.
„Atpirkimas yra vienas iš veiksnių, skatinančių ekonominę nelygybę JAV, nes iš jų neproporcingai pasipelno aukščiausio lygio korporacijų vadovai“, – neseniai paskelbtoje ataskaitoje rašė „TrimTabs“ likvidumo tyrimų direktorius Davidas Santschis.
D. Trumpas pasirašė Mokesčių sumažinimo ir darbo įstatymą paskutinėmis 2017 m. dienomis. Įstatymas sumažino pelno mokesčių tarifą iki 21 proc. (nuo 35 proc.). O pelnui, gaunamam užsienyje, buvo nustatytas specialus 15,5 proc. tarifas gryniesiems pinigams ir 8 proc. nelikvidžiam turtui, šitokiu būdu skatinant kompanijas sugrąžinti pinigus atgal į JAV. Pagal šią teoriją, sugrįžus pinigams, kompanijos juos investuotų Jungtinėse Valstijose, šitaip skatindamos šalies ekonomiką.
ITEP duomenimis, JAV bendrovės per 2018 metus iš viso sutaupė 30 proc. mokesčių išlaidų. Iš naujojo grynųjų pinigų repatriacijos įstatymo labiausiai pasipelnė technologijų įmonės. Prieš priimant įstatymą, daugiausia pinigų užjūryje uždirbdavo šios Jungtinių Valstijų kompanijos: „Apple“, „Microsoft Corp.“, „Cisco Systems Inc.“, „Oracle Corp“ ir „Alphabet“.
„Bloomberg“ išanalizavo 10 didžiausių JAV technologijų įmonių – „Alphabet“, „Amazon.com Inc.“, „Apple“, „Cisco“, „Facebook“, „Intel Corp.“, „International Business Machines Corp.“, „Microsoft“, „Oracle“ ir „Qualcomm Inc.“ – 2018 metų išlaidas. Tyrime buvo nagrinėjami šeši dažniausi korporacijų grynųjų pinigų panaudojimo būdai: atpirkimas, dividendai, darbuotojų samdymas, įsigijimas, kapitalo išlaidos ir moksliniai tyrimai bei plėtra. 2018 m. statistika buvo palyginta su ankstesniųjų metų duomenimis.
„Apple“, „Microsoft“, „Cisco“, „Oracle“ ir „Qualcomm“ fiskaliniai metai neatitinka kalendorinių metų. Šios įmonės dar neatskleidė savo darbuotojų skaičiaus 2018 m. pabaigoje. Likusių bendrovių darbuotojų skaičius 2018 m. išaugo 8,7 proc., lyginant su 24 proc. prieš metus.
Tokie patys yra ir pasauliniai skaičiai. Taigi lieka neaišku, kiek iš šių darbo vietų buvo sukurta JAV.
M. Gardneris iš ITEP svarsto, kad galbūt minėtos technologijų kompanijos negali samdyti tiek daug darbuotojų, kiek norėtų, nes sunku rasti žmonių, turinčių tinkamų įgūdžių techniniams darbams atlikti.
Kiti technologijų pramonės įdarbinimo rodikliai rodo panašų vaizdą. Informacinių technologijų sektoriaus užimtumas 2018 m. Jungtinėse Valstijose išaugo 2,6 proc., palyginus su 4,4 proc. prieš metus, remiantis technologijų pramonės prekybos grupės „CompTIA“ surinktais vyriausybės duomenimis.
„Bloomberg“ nagrinėtų dešimties technologijų įmonių tyrimų ir technologijų plėtros išlaidos praėjusiais metais išaugo 17 proc. – tai tik nežymus padidėjimas nuo 15 proc. 2017 metais. Prie augimo daugiausia prisidėjo „Alphabet“ ir „Amazon“, kurios daug investavo į debesų kompiuteriją.
2018 m. didėjo ir kapitalo sąnaudos, nes „Alphabet“ ir „Facebook“ beveik padvigubino šio pobūdžio išlaidas, į kurias įskaičiuojamas ir kompiuterių, skirtų jų milžiniškiems duomenų centrams, įsigijimas. Tai padėjo padidinti bendrą metriką iki 40 proc. augimo, palyginus su 23 proc. praėjusiais metais.
Po milžiniško augimo 2017 m., grynųjų pinigų sumos, kurias technologijų gigantai išleido susijungimams ir įsigijimams, 2018 m. ženkliai sumažėjo.
Praėjusiais metais technologijų gigantai dividendams išleido iš viso 50 milijardų dolerių. Dividendų augimas buvo 1 procentu didesnis nei ankstesniais metais, tačiau mažesnis nei 2016 m.
Pernai šios dešimt technologijų kompanijų atpirkimams skyrė daugiau nei 169 milijardus dolerių, palyginus su 109 milijardais dolerių 2017 m. Galutinis skaičius dar padidės tada, kai įmonės, turinčios individualius fiskalinius kalendorius, pateiks daugiau informacijos apie įvykdytus atpirkimo sandorius.
Daugeliu atžvilgių šie rezultatai neturėtų stebinti. Dar 2004 m. prezidentas George'as W. Bushas inicijavo JAV korporatyvinių pelno mokesčių atostogas, leidusias kompanijoms sumokėti vos 5,25 proc. užjūrio pelno, jeigu grąžins pinigus į JAV – tuo tarpu standartinis mokestis siekė 35 proc. Administracija šitokiu būdu siekė padidinti darbo vietų skaičių, tačiau vietoj to ženkliai išaugo akcijų atpirkimo sandoriai.
2004 metų įstatymas aiškiai uždraudė kompanijoms naudoti sutaupytus pinigus atpirkimui, užtat šį naują grynųjų pinigų šaltinį jos panaudojo kitoms išlaidoms apmokėti, o toms sąnaudoms numatytus pinigus išleido akcijų atpirkimui.
Kai D. Trumpas laimėjo 2016 m. rinkimus, kai kurios technologijų kompanijos suprato, kad prieš jas – dar vienas šansas. „IBM“ generalinė direktorė Ginny Rometty 2016 m. gale parašė išrinktajam prezidentui, nurodydama, kad jo pasiūlymas sumažinti mokesčius už verslą ir repatrijuojamus užsienyje uždirbtus pinigus paskatintų įmones investuoti į vidaus rinką.
Praėjusiais metais „IBM“ visame pasaulyje atleido 16 000 darbuotojų, o bendrovės tyrimams ir plėtrai skirtas biudžetas sumažėjo. Kapitalo išlaidos padidėjo mažiau nei 166 milijonais dolerių, arba 5 proc. Akcijų atpirkimo sandoriai iš esmės liko nepakitę.
„Oracle“ taip pat aktyviai vykdė lobizmą dėl mokesčių įstatymo. Priėmus įstatymą, programinės įrangos gamintoja grynuosius pinigus skyrė akcijų atpirkimui ir dividendams – neseniai suteikdama leidimą kas ketvirtį atpirkti apie 10 mlrd. dolerių vertės akcijų. Ankstesniais metais kompanija leisdavo atpirkti akcijų už tokią sumą maždaug kartą per metus. Šis žingsnis leidžia sutelkti nuosavybę bendrovės įkūrėjo Larry'io Ellisono rankose. Be to, tai palaiko akcijų kainą ir pelną, tenkantį vienai akcijai, tuo metu, kai kompanija stengiasi auginti savo debesų kompiuterijos verslą.
„Nors kompanija apdovanoja akcininkus kapitalo grąžos programa, mes manome, kad „Oracle“, lyginant su konkurentais, nepakankamai investuoja į tyrimus ir plėtrą – ir visa tai pajamų augimo sąskaita“, – neseniai rašė „Nomura Instinet“ analitikas Christopheris Eberle.
Netrukus po 2017 m. mokesčių įstatymo priėmimo „Apple“ paskelbė, kad per penkerius metus Jungtinių Valstijų ekonomikai skirs 350 mlrd. dolerių, įskaitant planuojamą atidaryti naują miestelį. Į šią sumą buvo įtrauktos kai kurios jau anksčiau suplanuotos investicijos. Nors D. Trumpas bandė priversti kompaniją sugrąžinti gamybą atgal į JAV, jam tai nepavyko. Vietoj to „iPhone“ gamintoja įsipareigojo investuoti 5 milijardus dolerių į savo partnerių gamybinę įrangą (anksčiau tam buvo skirta 1 mlrd. dolerių). Bendrovė taip pat suteikė 2500 dolerių ribotų akcijų vienetų premijas kiekvienam nevadovaujančias pareigas užimančiam darbuotojui.
Gegužės mėnesį „Apple“ skyrė 100 milijardų dolerių akcijų atpirkimui, o per 2018 metus atpirkimui išleido 73 mlrd. dolerių. „Apple“ teigia, kad praėjusiais metais kompanijos darbuotojų skaičius Jungtinėse Valstijose išaugo šešiais tūkstančiais ir dabar siekia 90 000.
Didžiausias „Apple“ gamybos partneris „Foxconn“ pažadėjo sukurti 13 000 darbo vietų JAV teritorijoje dar iki 2022 m., šiuo pažadu laimėdamas didžiules mokesčių lengvatas Viskonsine. Tačiau kol kas bendrovė savo įsipareigojimų nevykdo, ir neaišku, ar visos tos darbo vietos kada nors bus sukurtos.
„Cisco“ generalinis direktorius Chuckas Robbinsas apie mokesčių reformą kalbėjo atvirai. 2017 m. lapkritį jis pareiškė, kad jo kompanija „neabejotinai“ investuos į akcijų atpirkimą ir dividendus, taip pat sieks daugiau susijungimų ir įsigijimų bei investuos į inovacijų centrus.
Pagal „Bloomberg“ surinktus duomenis, nuo to laiko „Cisco“ sumažino savo kapitalo sąnaudas. Kompanijos tyrimų ir plėtros išlaidos padidėjo mažiau nei 300 mln. dolerių, arba 4,5 proc., o nuo 2017 m. fiskalinių metų pabaigos iki gruodžio 31 d. bendrovė visame pasaulyje įdarbino 346 papildomus žmones. Užtat „Cisco“ akcijų atpirkimai išaugo beveik 14 milijardų dolerių.
Ne visos didžiosios technologijų bendrovės praėjusiais metais stengėsi grąžinti pinigus akcininkams. „Amazon“ pranešė nevykdysianti jokių atpirkimų ir nemokėjo jokių dividendų, o kompanijos darbuotojų skaičius 2018 m. išaugo 14 proc., palyginus su 66 proc. augimu praėjusiais metais.
