Panašu, kad baimę dėl recesijos kursto trys faktoriai. Visų pirma, naujausi duomenys – silpnas darbo vietų augimas ir menka mažmeninė prekyba – parodė, kad JAV ekonomika praranda pagreitį. Antra, neseniai iš dalies apvirto Iždo pajamingumo kreivė, t. y., kai kurie ilgalaikiai obligacijų pajamingumai tapo mažesni už trumpalaikius pajamingumus. Tai svarbu, nes pajamingumo kreivės inversijos istoriškai numato JAV ekonomikos nuosmukius. Trečia, dabartinė ekonomikos plėtra labai jau ilgai užtruko – po kelių mėnesių ji bus ilgiausia per visą JAV istoriją.
Vis dėlto esu linkęs tvirtinti, kad recesijos rizika tebėra maža. Viena vertus, kai kurios susirūpinimą keliančios sritys pamažu grįžta į vėžias. Finansinės sąlygos po gruodžio mėnesio atsigavo kartu su akcijų rinka. Kinija vėl agresyviai skatina savo ekonomiką. Be to, mano nuomone, JAV ir Kinija netrukus pasieks prekybos sandorį. Tai padėtų išsklaidyti netikrumą, dėl kurio įmonės pastaruoju metu atidėliojo investicijas.
Maža to, nerimas dėl pajamingumo kreivės inversijos neturi prasmės. Šios baimės būtų labiau įtikinamos, jei Federalinis rezervas pats keltų inversiją, griežtindamas pinigų politiką. Tačiau tai, kaip rodo JAV finansinės sąlygos, šiuo metu nevyksta. Pajamingumo kreivė yra išsilyginusi, nes investuotojai labiau nerimauja dėl ekonominio silpnumo ir defliacijos, nei dėl netikėto infliacijos augimo. Obligacijos laikomos geru apsidraudimu, jeigu ekonomika vis dėlto atsidurtų recesijoje.
Guodžiuosi ir tuo, kad svarbiausia JAV ekonomikos dalis – namų ūkio sektorius – yra kuo puikiausios formos. Pajamos didėjo, skatinamos darbo vietų daugėjimo ir užmokesčio augimo. Namų ūkių finansai yra gana stiprūs: įsiskolinimo lygis šio ekonominio pakilimo metu augo lėtai, o skolų mokėjimai užima mažiausią pajamų dalį per daugelį dešimtmečių.
Galiausiai, dėl praėjusiais metais išaugusios federalinės biudžeto ribos didėja ir vyriausybės išlaidos. Tai skatina paklausą ir stimuliuoja ekonomiką.
Nepaisant viso to, ką pasakiau, nemanau, kad recesijos baimės artimiausiu metu išgaruos. Visų pirma, tikėtina, kad pirmąjį ketvirtį ekonomikos augimas bus labai lėtas, nes jį pristabdys vyriausybės uždarymas, prekybos nežinomybė, vėluojantis mokesčių grąžinimas ir galbūt kai kurie techniniai nesklandumai, tarp jų – sezono ypatybės. Vis dėlto išlieka keletas netikrumo sričių.
Be to, egzistuoja viena pažeidžiama sritis, kuri gali pabloginti bet kokį nuosmukį: korporacijų skola. Šios ekonominės plėtros metu kompanijos prisiskolino pinigų akcijoms pirkti ir sąmoningai leido savo kredito reitingams mažėti. Dėl šios priežasties labai padaugėjo „BBB“ tipo įsiskolinimų, kurių didelė dalis ištikus naujai recesijai gali nukeliauti į šiukšlyną. Didelis nepageidaujamų obligacijų kiekio augimas gali sukelti „nevirškinimą“, nes ši rinka, palyginus su skolos vertybinių popierių rinkos dydžiu, yra maža. Tai gali privesti prie kreditų krizės, kuri dar padidintų kompanijų rūpesčius.
Be to, Mokesčių mažinimo ir darbo teisės aktas pavertė JAV ekonomiką labiau pažeidžiama dviem svarbiais aspektais. Pirma, kompanijos, kurios per nuosmukį netenka pinigų, nebegali gauti grąžinamųjų išmokų, apskaičiuotų pagal ankstesniais metais sumokėtus mokesčius. Antra, teisės aktai nustato palūkanų atskaitymo ribas. Mažėjant pajamoms, tokie suvaržymai tampa vis nemalonesni.
Nepaisant visų šių problemų, manau, kad kita recesija, kada ji beateitų, nė iš tolo nebus tokia sunki kaip pastaroji. Su finansinėmis krizėmis susiję nuosmukiai paprastai būna ypač skausmingi, ir tikiu, kad JAV padarė pakankamai, kad būtų išvengta 2008 m. katastrofos pasikartojimo. Taigi darau išvadą, kad labiau tikėtina, jog šalis patirs gana kuklų nuosmukį, su kuriuo Federalinis rezervas turėtų sugebėti susidoroti.
Net jei centrinis bankas turės menkesnes galimybes mažinti palūkanų normas (tuo atveju, jei federalinių fondų palūkanų norma būtų ne didesnė nei 3 proc.), jis turi daug kitų priemonių – pavyzdžiui, išankstines konsultacijas ir kiekybinį palengvinimą, – kuriomis prireikus galėtų paskatinti ekonomiką. Svarbu atminti, kad šalies įsiskolinimo augimas neatmeta galimo fiskalinės politikos paskatų panaudojimo.
